Vyriausybė siūlo rinktis, kaip karpyti toliau

Vyriausybė susitikime su profsąjungomis diskusijoms pateikė per dešimt pasiūlymų, kaip konsoliduoti biudžetą. Siūloma įgyvendinti ne visas, o tik atskiras pasiūlytas priemones.

“Siekiame vieno, labai aiškaus dalyko: plataus sutarimo, kaip gyvensime ateinančius dvejus su puse metų”, - po susitikimo su profsąjungomis žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius. Jis Lietuvos ūkio atsigavimą sieja su euro įvedimu Lietuvoje. “Tinkamai valdant viešuosius finansus” tai tikimasi padaryti 2012 m.

“Išėjimas iš krizės turi būti būtinai siejamas su stojimo į euro zoną, nes euro įsivedimas labai ženkliai palengvintų po krizines visas problemas: ir pritraukiant investicijas ir gražinant pasitikėjimą tarptautinėse rinkose Lietuvos ekonomika, tuo pačiu palengvinant skolinimosi galimybes“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Anot jo, kitais metais biudžetas turės būti karpomas maždaug 4,6% BVP arba 3,7 mlrd. Lt, visuomenei šiuo metu pateiktas priemonių sąrašas, kurio efektas siekia 4,95 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad dalis priemonių neturėtų būti įgyvendintos.

Ingrida Šimonytė, Finansų ministerijos viceministrė, kurios kandidatūra eiti ministro pareigas jau pateikta prezidentui, skaičiuoja, kad 2011 m. biudžetą gali tekti karpyti 5 mlrd. Lt, visuomenei siūloma rinktis iš priemonių, kurių efektas siekia 6,95 mlrd. Lt.

“Jeigu pasirodys, kad prognozės gerėja, kai kurių priemonių nereikės įgyvendinti. Jeigu nieko nedarytume, susidurtume su didelėmis problemomis jau šiais metais”, - kalbėjo p. Kubilius. Vyriausybė penktadienį taip pat atšaukia nutarimą, kuriuo mažinama bazinė alga, kol nebus baigtos diskusijos dėl pasirenkamų priemonių, kaip karpyti biudžetą.

Siūloma svarstyti ir galimybę atsisakyti “dvigubų pensijų”, bus peržiūrėtos signatarų rentos ir našlių pensijos.

Vyriausybės vadovas sudarė darbo grupę su profesinių sąjungų atstovais, kuri ieškos geriausių būdų kaip karpyti biudžetą. Tačiau profsąjungiečiai rytoj vidudienį vis tiek žada pradėti bado akciją. Juos pirmiausia neramina pensijų ir darbo užmokesčio mažinamas pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams, pensinio amžiaus ilginimo ir PVM mokesčio didinimas.
“Negaliu pasakyti, koks kompromisas mus tenkintų. Derybos yra derybos”, - žurnalistams sakė Artūras Černiauskas, profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.

Vydas Puskepalis, Darbo federacijos pirmininkas, Vyriausybės siūlymuose pasigedo progresinių mokesčių, turto apmokestinimo ir “kitų priemonių nukreiptų į turtingiausią visuomenės sluoksnį”. Premjeras neprieštarauja, kad turto mokesčių galimybė būtų pateikta diskusijai kaip galimas biudžeto pajamų šaltinis.

Efektas, Lt
2009 m. 2010 m. 2011 m.
Centrinės valdžios sektorius

PVM didinimas iki 21% 230 mln. 612 mln. 612 mln.

Viešojo sektoriaus atlyginimai su-
mažinami 10% 252 mln. 792 mln. 792 mln.

Valstybės tarnybos etatų skaičiaus - 242 mln. 242 mln.
sumažinimas 20% (2010.10.01)

Socialinis draudimas

Socialinio draudimo įmokų didinimas - 796 mln. 791 mln.
(2010.10.01)

Pensijų ir kitų soc. išmokų
mažinimas 10% 510 mln. 1.003 mln. 1.007 mln.

Motinystės išmokų pertvarka
(tik naujoms: I metai - 85%,
II metai- 50%) 8 mln. 73 mln. 81 mln.

Našlių pensijų pertvarka - 224 mln. 220 mln.

Pensijinio amžiaus ilginimas - 5 mln. 10 mln.

Savivaldos finansai - 1.200 mln. 1.200 mln.

Struktūrinės reformos
soc.draudimo,švietimo,
sveikatos apsaugos srityse - - 2.000 mln.

Iš viso: 1.000 mln. 4.947 mln. 6.995 mln.