Litus kitiems bankams brangiausiai skolina „Nordea“

2009.07.20, 16:29
Paulius Čiulada
Persiųsk 24 Komentarai (24)

Iš Lietuvos komercinių bankų, pagal kurių palūkanas Lietuvos bankas apskaičiuoja vidutines tarpbankinių paskolų litais palūkanas (VILIBOR), didžiausias tarpbankinių paskolų palūkanas 4-iose iš 7-ių laikotarpių kategorijų taiko „Nordea“ bankas.
Tai paaiškėjo Lietuvos bankui nuo pirmadienio savo interneto svetainėje pradėjus skelbti bankų taikomas tarpbankinių paskolų palūkanas.

Susiję rašiniai

„Nordea“ bankas didžiausias tarpbankinių paskolų palūkanas skelbia 1 savaitės (2,30%), 1 mėnesio (6,70%), 3 mėnesių (10,20%) ir 6 mėnesių (10,10%) terminams.

Populiariausias rodiklis, su kuriuo siejamos paskolų litais palūkanos, yra 6 mėn. VILIBOR. Vidutinis 6 mėn. VILIBOR šiuo metu siekia 9,14%.

Pagal 6 mėn VILIBOR dydį toliau rikiuojasi „Danske“ bankas (9,80%), „DnB Nord“ (9,6%), Šiaulių ir Ūkio bankai (8,8%).

Mažiausias palūkanas šio laikotarpio tarpbankinėms paskoloms taiko SEB ir „Swedbank“ - po 8,70%.

Didžiausias palūkanas 1 nakties paskoloms pirmadienį skelbė SEB ir „DnB NORD“ bankai (1,90%), 2 savaičių – Šiaulių bankas (2,80%), 1 metų – “Danske” bankas (10%).

Sklaidys abejones

Arvydas Kregždė, Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius, pranešime spaudai sako, kad komercinių bankų skolinimo palūkanų normos, pagal kurias skaičiuojamas VILIBOR, bus skelbiamos kasdien darbo dienomis.

„Gyventojai ir įmonės, kurioms rūpi VILIBOR, galės geriau suvokti, kaip susidaro VILIBOR. Tikiuosi, didesnis šio proceso skaidrumas išsklaidys dalies skolininkų nerimą dėl VILIBOR skaičiavimo ir šio rodiklio objektyvumo“, – teigia jis.

Anot p. Kregždės, pagal komercinių bankų skelbiamas kotiruotes (skolinimo palūkanų normas) atitinkami indeksai skaičiuojami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Daugelyje šalių šiuos indeksus esą skaičiuoja bankų asociacijos, o ne centriniai bankai.

„Tai yra vienas iš svarbių ekonominių rodiklių, padedančių stebėti ir suprasti ekonomikos būseną ir jos pokyčius. Šis indeksas priklauso nuo bendros šalies ekonominės situacijos ir pinigų kainos. Nei Lietuvos bankas, nei kiti centriniai bankai tiesiogiai neveikia tokių indeksų, juos formuoja rinka“, – sako jis.