Poilsiautojai pajūryje nori derėtis

Vasarai įsibėgėjant, į pajūrį pamažu plūsta poilsiautojai, tačiau šiemet jie pinigines atveria ne itin dosniai, o neretai ir patys ima diktuoti apgyvendinimo kainas. Sunkmetis keičia ir užsieniečių poilsiavimo įpročius.

Garsioji Jono Basanavičiaus gatvė Palangoje jau atgijusi, kavinių savininkai džiaugiasi vėl sulaukę lankytojų, tarp jų daugiausia lietuvių. Tačiau nemažai poilsiautojų atvažiavo iš Rusijos, Lenkijos, Estijos, jau antrus metus į Palangos oro uostą skraidinant keleivius iš Oslo, atvykėlių geografiją yra praplėtę norvegai.

Palangos turizmo informacijos centras teigia, kad pas juos per mėnesį užsuka poilsiautojų iš kone 50 šalių, bet stebisi, kad šiemet beveik nebeliko svečių iš Latvijos.Tiek lietuviai, tiek užsieniečiai linkę kuo pigiau apsistoti kurorto viešbučiuose arba naudotis privataus sektoriaus paslaugomis.

„Užsieniečiai dažniausiai pageidauja viešbučių iki trijų žvaigždučių, o kaina turi būti ne didesnė kaip 100 EUR. Buvo net tokie svetimšaliai užsukę, kurie norėjo buto keturiems žmonėms už 30 Lt. Lietuviams viešbutis neturi būti brangesnis kaip 200 Lt. Tokios kainų ribos yra šios vasaros išskirtinumas“, – sako Egidija Smilingienė, Palangos turizmo informacijos centro direktorės pavaduotoja.

Moka kiek nori

Nors kainos Palangos viešbučiuose šiemet yra kritusios apie 20–30%, panašiai ir daugiau kainas sumažino privatus sektorius, o ir patys poilsiautojai dažnai bando nustatyti savas kainas.„Prisidengia sunkmečiu ir patys pasako, kiek mokės.

Neretai tenka patylėti ir sutikti, kad visai neliktum be pajamų, kartais tenka pasakyti „ne“. Šiemet nemokūs ir lenkai, baltarusiai, bet jie derasi, o ne primygtinai reikalauja. Juk niekur niekas nedarytų tokių nuolaidų, šiemet kažkoks cirkas“, – piktinasi Irena Švanienė, apgyvendinimo paslaugų teikėjų visuomeninės organizacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė.

Anot jos, jų organizacijos nariai šiemet yra priversti kaip ankstesniais laikais važiuoti laukti poilsiautojų prieš Palangą. Priešingu atveju atostogautojus pervilioja mažesnius patogumus, bet pigesnį apgyvendinimą siūlantys palangiškiai.

Derėtis dėl kainų tenka ir viešbučiams.„Anksčiau derėdavosi, o dabar nebėra ko, nes mūsų viešbutis užpildytas. Nors tai, kad šiemet visi nori išleisti mažiau pinigų – jaučiame. Kaip yra kituose viešbučiuose, aš nežinau, man jie nerūpi, vasarą man įdomus tik mano paties verslas“, – aiškina Gintaras Sičiūnas, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas.

Kavinės – ne visiems

Palangos turizmo informacijos centro teigimu, šiemet ir lietuviai, ir užsieniečiai dažniausiai teiraujasi tokių apgyvendinimo vietų, kuriose būtų galimybė patiems gamintis maistą.„Greičiausiai ir maistui yra išlaidaujama mažiau.

Yra tendencija rečiau vaikščioti į kavines, o maistą pirkti parduotuvėse arba gamintis patiems“, – teigia p. Smilingienė.J. Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės savininkai sako, kad apyvarta šiemet mažesnė nei pernai, tačiau skųstis lankytojų gausa negalintys.

„Apyvartos kuklesnės, nes latvių mažiau, o jie mums duodavo pelno, bet padėtis nėra tokia jau juoda. Atpiginome tik kai kuriuos patiekalus. Nepaisydami krizės plečiamės – atidarėme ledų barą, pas mus veikia paroda“, – vardija Aida Pakutinskienė, kavinės „Molinis ąsotis“ savininkė.

Tiesa, ji svarsto, kad jos svečiai dažniau didesnes pajamas turintys žmonės.

Užimti tik savaitgaliais

Tik dabar didesnio poilsiautojų srauto sulaukę neringiškiai apgailestauja, kad lietuviai apsistoja tik 2–3 dienoms, o pernai jų atostogos Neringoje vidutiniškai trukdavo 7–10 dienų. Derybų dėl apgyvendinimo kainų neišvengia ir jie.

„Privačiame sektoriuje kainos yra 30%, viešbučiuose apie 20% mažesnės už pernykštes, bet derybos vis tiek vyksta. Neringoje gyvena daug pensinio amžiaus žmonių, jie nuomoja kambarius. Tad jie nuo pat ankstaus ryto stovi prie turizmo informacijos centro ir vilioja poilsiautojus žemomis kainomis“, – teigia Gediminas Vaidila, poilsio namų „Žuvėdra“ direktorius ir Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidento pavaduotojas.

Jo teigimu, Neringos maitinimo įstaigos šiemet skaičiuoja apie 25% menkesnes pajamas.