Miesto žaidimai

Gal prieš 5 m. atsitikusią istoriją galėtume pavadinti „miesto legenda“. Vienas australas, žinomas Juano Manno vardu, gyvenęs Londone, aplinkybių buvo priverstas grįžti į Australiją. Išlipusio Sidnėjaus oro uoste jo niekas nepasitiko. Dairydamasis tarp besiglėbesčiuojančių, džiūgaujančių keliautojų ir jų draugų ar šeimos narių, vyras tenorėjo tik vieno: kad jį kas nors apkabintų.

Kaip tarė, taip ir padarė: susirado kartono lakštą, rašiklį ir užrašęs „Nemokami apsikabinimai“ (angl. „Free Hugs“) išėjo į miestą ieškoti šilumos. Tik praeiviai jos bet kam dalinti nesirengė. Vis dėlto po kiek laiko keli įsidrąsino ir vyrą apkabino. Taip prasidėjo apkabinimų akcijos, jos išgarsėjo dar po poros metų, kai internete buvo paskleistas jas įamžinęs vaizdo klipas. Miesto žaidimaiMiesto žaidimai

Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec ir architektas Julius Narkūnas šią istoriją vadina vienu žinomiausių miesto žaidimų pasaulyje. Nesunku patikrinti: tinklalapyje www.youtube.com esantį apsikabinimų akcijos klipą yra peržiūrėję daugybė žmonių. Mannas buvo kviečiamas dalyvauti garsiose pokalbių laidose, o apsikabinimų akcijos gerbėjai ją organizuoti pradėjo įvairiuose pasaulio miestuose. Žaidimas tapo toks populiarus, kad neklystume sakydami: tai – vienas šiuolaikinio miesto bruožų.

Atgaivinti miesto erdvę

Klausimai, koks yra šiuolaikinis miestas, kaip kasdieniu elgesiu jį keičia jame gyvenantys ar besilankantys žmonės ir kaip jų elgesį gali pakeisti besivystančios miesto erdvės, ir domina Jekateriną su Juliumi. Miesto žaidimai, anot jų, gali pakeisti erdvę – dalyviams jie sukuria nuotaiką, o praeiviams žaidimo vieta nuo šiol siesis su matytu linksmu, gal kam ir keistu žaidimo ritualu. Tačiau atsargiai – tas pats žaidimas ne kiekvienoje vietoje gali pavykti taip pat sėkmingai. Lietuvaičiai inicijavo savą žaidimą, tinkamą lietuviškam miestui ir jo gyventojams. Žaidimas pasirodė sėkmingas – sutraukė būrį žaidėjų, iš Vilniaus pasklido po kitus Lietuvos miestus.

Lietuviškasis miesto žaidimas vadinasi „Burbuliatorius“. Jo taisyklės paprastos: kas antrą šios vasaros pirmadienį, 18.30 val. norintieji susirenka toje pačioje iš anksto nustatytoje miesto vietoje ir pučia muilo burbulus. Burbulų „gamybos priemonių“ atsineša kas kokių turi. Vieni – mažų buteliukų, įsigytų bet kurioje įvairių prekių parduotuvėje. Kiti skystį ir prietaisus gaminasi patys – kad pavyktų išpūsti įspūdingesnių burbulų. Vis dėlto labiausiai paveikia jausmas, kurį patiri irdamasis tarp iš visų pusių aplink skraidančių muilo burbulų.

Miesto žaidimai

„Miesto žaidimai pasaulyje paplito maždaug prieš 5 m. Dabar vis dažniau įvairiuose pasaulio miestuose atsiranda žmonių grupių, kurios pasiūlo alternatyvius elgesio scenarijus. Tokios akcijos keičia miestiečių rutiną: paprastai abejingi praeiviai reaguoja, užmezga kontaktą. Vieta, kurioje vyksta žaidimas, jiems jau atrodo kitaip“, – sako Jekaterina.

Anot jos, „Burbuliatorius“ kviečia žmones kitaip nei įprasta leisti laisvalaikį. Tačiau ne tik: daugelis „burbuliuojančių“ dalyvių tikriausia net nenutuokia, kad atlieka svarbią misiją – gaivina pamirštas miesto erdves, t. y. vietas, kuriose galėtų virti gyvenimas. Žaidimui Vilniuje jo iniciatoriai kaip vieną tokių erdvių parinko Lukiškių aikštę.

„Pamirštų erdvių yra kiekviename mieste, ypač Lietuvoje. Keista, kad dažnai pamirštos būna didelės aikštės. Gal ir galėtume tai sieti su sovietinių laikų trauma – jose stovėję paminklai nugriauti ir dabar neaišku, kas turi vykti tose aikštėse, jos iškrenta iš miesto kasdienybės. „Burbuliatorius“ siūlo, ką galima linksmai veikti šioje erdvėje, ir taip ją prikelia“, – sako Jekaterina.

Jai pritaria kolega Julius: „Miesto erdves kuria žmonės jose būdami ir jas naudodami. Pavyzdžiui, prekybos centruose nuolat zuja žmonės, privilioti įvairių patrauklių elementų. Panaikinus miesto aikštėje jai priklausiusį simbolį, tradiciją ar funkciją (kad ir ideologinę), ji tampa neaktyvi. Inicijuodami „Burbuliatorių“ pasiūlėme naują aikštės funkciją, ji įdomi ir burbulus pučiantiems dalyviams, ir reginį stebintiems praeiviams“.

Miesto žaidimaiEmocinis žemėlapis

Akcijos iniciatoriai tikina, kad miestas jiems reiškia daugiau nei architektūros objektų visuma atvirukuose turistams. Miestas jiems yra tai, ką jame kasdien veikia žmonės.

„Aikštėje pūsdami muilo burbulus ar nuolat žaisdami kokį kitą žaidimą, ją paverčiame traukos centru, kuriame skleidžiama gera nuotaika. Taip papildome emocinį miesto žemėlapį – kai kurios vietos jame mena liūdnus įvykius, tačiau kitos susijusios su pramogomis ar maloniu laisvalaikio praleidimu. Visuomenės diskusijos dėl Lukiškių aikštės ir jai siūlomų paminklų dar vyksta, o mes tiesiog siūlome alternatyvą – gyventojams patinkantį žaidimą“, – sako Jekaterina.

„Burbuliatoriaus“ kūrėjai žada, kad žaidimą Vilniuje ir prie jo prisijungusiuose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Druskininkuose, Mažeikiuose „žais“ tol, kol leis gražus vasariškas oras. Norintieji dalyvauti naujienas apie akciją gali sekti tinklaraštyje www.laimikis.lt.