Saulius Vagonis, UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, sako, kad žemės sklypų rinką dabar galima skirti į dvi dalis. Pirmoji – visiškai parengti statyboms sklypai su galimybe patogiai privažiuoti ir inžinerine infrastruktūra. Kita rinkos dalis – sklypai, kurie tik vadinami namų valdomis, tačiau prie jų negalima normaliai privažiuoti, nėra jokių komunikacijų.

„Tik pirmoji sklypų dalis domina pirkėjus. Dažniausiai jie disponuoja tik nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis ir  žvalgosi sklypų, kad  galėtų statytis namą čia ir dabar, o ne investuoti į neapibrėžtą ateitį ir laukti, kada atsiras komunikacijos ir galimybė patogiai privažiuoti“, – pabrėžia p. Vagonis.

Visiškai parengtų statyboms sklypų nėra tiek daug, kiek iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, o potencialūs pirkėjai nusivilia, kai pamato, kad dažniausiai jiems siūloma prekė visiškai neatitinka poreikių.
Edvardas Žilikas, UAB „Inreal“ Turto vertinimo skyriaus vadovas, sako, kad jei žemės rinkoje ko ir trūksta, tai tik išskirtinių sklypų, o visų kitų – per akis.

„Eilinių sklypų pasiūla didmiesčių prieigose tikrai nemaža, daug užbaigta detaliųjų planų, tad rinktis tikrai yra iš ko, tik paklausos beveik nėra. Registrų centro duomenimis, sklypų parduodama tris kartus mažiau nei pernai“, – pažymi p. Žilikas.
Prestižiniuose didmiesčių rajonuose niekada nebuvo didelio sklypų pasirinkimo, be to, jų savininkai nelinkę leisti kainų reaguodami į besikeičiančią rinką.

„Pavyzdžiui, už arą Žvėryne prašoma 200.000–300.000 Lt, Antakalnyje – 10.000–150.000 Lt, bet jokių sandorių tokiomis sumomis nevyksta“, – sako p. Žilikas.

Vidurkio neveda

Nurodydami kainas padebesiais skraidžioja ne tik prestižinių, bet ir eilinių sklypų didmiesčių prieigose savininkai. Specialistai tvirtina, kad tame pačiame rajone galima surasti panašius sklypus, vienas bus dvigubai brangesnis už kitą, mat vieni pardavėjai gyvena pernykščiais lūkesčiais ir negali susitaikyti su nuosmukiu, o kiti iš tikrųjų nori parduoti, todėl nuleidžia kainą.

„Pavilnyje pernai 10 arų sklypas kainavo 300.000 Lt,  o dabar tokį patį sklypą galima įsigyti už 180.000 Lt. Tarkime, Trakų Vokėje pernai sklypo kaina siekė apie 250.000 Lt už 15 arų, dabar panašus sklypas parduodamas už 120.000 Lt“, –  apie kainų pokyčius kalba „Inreal“ atstovas.

Anot specialistų, apibendrinti, kiek kuriame rajone dabar kainuoja žemės sklypai, neįmanoma – sandorių labai nedaug, o iš prašomų kainų išvadų daryti negalima.

„Kiek krito sklypų kainos, sunku ir suskaičiuoti, kai kurie sklypai nuvertėjo net ne perpus, bet liko tik trečdalis ar ketvirtadalis buvusios kainos“, – konkretesnio atsakymo negali duoti p. Vagonis.

Pigiau stato

Sumažinta kaina taip pat ne visada padeda parduoti. Ponas Vagonis sako, kad sklypai be infrastruktūros, galimybės privažiuoti nieko nedomina, net jei kaina ir labai maža, o apie žemės ūkio paskirties sklypus, kurie tik ateityje virs namų valdomis, nėra ką ir kalbėti.

Kita vertus, specialistai mini, kad potencialių pirkėjų susidomėjimas vasarą sklypais kiek išaugo, mat dabar patogiau nuvažiuoti, apžiūrėti. Be to, norinčiuosius turėti nuosavą namą vilioja ir vis mažėjančios statybų kainos, didėjantis statybos bendrovių pasirinkimas.
Ponas Žilikas svarsto, kad kur kas labiau sklypų paklausą iš mirties taško išjudintų ne pingančios statybos, o atrištas bankų paskolų maišas.

„Kainos, už kurias vyksta sandoriai, sukasi tarp 100.000–150.000 Lt. Rinkoje cirkuliuoja vien tik nuosavi pinigai, bankai visiškai nekredituoja ir tai stabdo visą procesą“, – konstatuoja  UAB „Inreal“ Turto vertinimo skyriaus vadovas.

Anot jo, pingančios statybos – taip pat ne išeitis, nes nelengva gauti paskolą ir joms. Kaskart, atlikus tam tikrus darbus, turtas iš naujo vertinamas. Tai padarius konstatuojama, kad, atlikus dalį darbų, turto vertė sumažėjo, nes rinka toliau sminga žemyn. Žmonės dėl to negauna kitos dalies paskolos.