Keturiese reikia gerti degtinę, o ne statyti elektrinę

Susijungę trys ar keturi vargšai turtingesni netampa, apie dar neatšauktus Lietuvos planus su trimis kitomis šalimis statyti naują atominę jėgainę interviu "Verslo žinioms" teigia Viktoras Ševaldinas, išjungiamą Ignalinos atominę elektrinę (IAE) prieš trisdešimtmetį statęs savo rankomis ir jau 17 metų jai vadovaujantis.

Vija Pakalkaitė: Ar Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės, ar būtų galima elektros poreikį patenkinti iš saulės, vėjo, vandens ir t. t. elektrinių?

Viktoras Ševaldinas: Tai – politinis klausimas. Tačiau joks vėjas ir jokia saulės energija neužtikrins tokio galingumo, kokio reikia Lietuvos vartotojams – 1.500–2.000 MW. Jeigu norite pastatyti vėjo elektrinę po 1 MW galios, reikės tūkstančių tokių elektrinių. O jeigu vėjo nebus? Tauta be elektros sėdės? Taip ir brangiau, ir neefektyvu. Saulė, vėjas ir vanduo yra puiki idėja, bet kol kas suteikia nedideles galias. Kaip ir baterija telefone: kalbėtis gali, o drabužių negalėtum išlyginti arba maitinti šaldytuvo.

Tad viskas priklausys nuo Vyriausybės politinės valios ir nuo projekto ekonominio pagrįstumo. Būtų ramiau, jei valstybė turėtų pakankamai elektrinių pajėgumų, galėtų apsirūpinti elektra pati, o dar ir eksportuoti. Greičiausiai jau nieko iki 2010 m. nepastatysime, nes liko trys mėnesiai. Sustabdysime antrą IAE bloką, kuris yra pagrindinis tiekėjas, gamina 70–80% elektros energijos. Bus padidinta galia Elektrėnuose, Vilniaus ir Kauno elektrinėse, apie 50% elektros energijos Lietuva pasigamins savo senose elektrinėse pirkdama rusiškas dujas, o kitą dalį reikės pirkti užsienyje, taip pat faktiškai iš Rusijos, nes elektros ryšių su Vakarais neturime.

Turite patirties derybose. Ar įmanoma keturioms šalims – Lietuvai, Estijai, Latvijai ir Lenkijai – susitarti dėl atominės projekto?
Tokio precedento dar nėra buvę. Trims ar keturiems gerai degtinę gerti arba kortomis žaisti. Teoriškai įmanoma pastatyti ir atominę jėgainę: sukurkite bendrovę, prie stalo susitarkite ir draugiškai dirbkite. Tačiau, jeigu viskas bus vykdoma kaip pasakėčioje „Gulbė, vėžys ir lydeka“, tai – beprasmis reikalas, neverta nė pradėti.

Kuo daugiau partnerių, savininkų, tuo daugiau jie turi interesų, prieštaravimų, gali tiesiog sužlugdyti reikalą. Daug paprasčiau, jei yra konkretus užsakovas, kuris bus būsimasis savininkas. Jis prisiima visą atsakomybę dėl terminų, kokybės, finansavimo ir eksploatacijos. O dabar turime gana sudėtingą variantą ir aš šiek nusivylęs, kad Lietuva mėgina tai daryti partnerystėje su dar trimis šalimis. Juk niekas per trejus metus nepasikeitė, tik susitarimą pasirašė.

Turbūt būtų naudingiau, jei Lietuva turėtų patikimą partnerę, stambią finansų bendrovę, atominėje Lietuva valdytų 51% akcijų, o 49% – bendrovė. Tai būtų paprasčiau ir realiau nei paketą padalijus keturiems akcininkams. Susijungę trys ar keturi vargšai neturtėliai nuo to turtingesni netampa. Draugauti reikia su turtingu.

Kol kas seno sprendimo niekas neatšaukė ir naujo nepasiūlė. Visi laukia studijos, kurią iki rugsėjo rengia konsultantai. Tada Vyriausybė arba Energetikos ministerija pristatys savo viziją, bus aišku, ar statysime atominę, ar ne.

Visą interviu skaitykite pirmadienio "Verslo žiniose".Keturiese reikia gerti degtinę, o ne statyti elektrinę