MINDAUGAS KUBILIUS: Sprendimo galia, arba Krizis (III dalis)

Jau aptarėme, kad skiriamasis Lyderio bruožas yra jo gebėjimas spręsti, ir sprendimo galia susitelkti pačiam bei sutelkti savo pavaldinius. Sunkmečio sąlygomis protingas ir drąsus vadovo sprendimas, o ne aplinkybių nuosprendis (gr. krizis) padeda įmonei ne tik išgyventi, bet ir laimėti – uždirbti pelną.

Ne tik nelauktos grėsmės, tiek ir nuolatinės kovinės, ypač šiuolaikiniame versle ir politikoje, padėties būsenoje Lyderis turi vykdyti nuoseklią komunikaciją įmonės arba pilietinės bendruomenės viduje. Šios komunikacijos tikslas yra sutelkti darbuotojų ar piliečių korpusą į kuo vieningesnę bendruomenę Lyderio užduotam tikslui pasiekti.

Šioje esė trumpai aptarsime veiksmingos vidinės komunikacijos pagrindus ir kai kuriuos pavyzdžius iš dabartinės Lietuvos politikos.

Pirmas dalykas, kurį privalu suvokti, yra skirtumas tarp vidinės ir išorinės komunikacijos, arba viešųjų ryšių. Išorinė komunikacija yra skirta vartotojų dėmesiui sutelkti. Ja siekiama įvaizdinti Lyderio ar įmonės vardą ir, todėl, veiksniai perteikti Lyderio politinę valią ar parduoti įmonės produkciją. Tuo tarpu vidinė – sutelkti Lyderio komandos narius ar įmonės darbuotojų korpusą.

Pirmuoju atveju parduodama vertė yra pristatoma ar įmantriai perteikiama išoriniam vartotojui. Antruoju – vertė yra sukuriama žmonių bendruomenės viduje.

Dažnai net tarp pačių specialistų yra painiojama ar net nežinoma, kad ryšio būdas nėra komunikacijos pagrindas. Veiksnios ir ilgalaikės komunikacijos pagrindas yra pats komunikacijos turinys – vertė, kuri yra komunikuojama. Viešųjų ryšių agentūros gali kūrybiškai sukurti perteikiamos vertės iliuziją. Taip, dažna jų uždirbs, pirmiausiai, iš užsakovo nežinojimo, ir, kita vertus, iš paties vartotojo nemokšiškumo. Tačiau iliuzija nėra ilgalaikio ryšio‚ žmogus – žmogui, garantas.

Žmonės išlaiko tarpusavio ryšį todėl, kad jie jį brangina. O brangina todėl, kad susikurtu ir puoselėjamu ryšiu, arba komunikacijos forma, yra dalinamasi išliekamąją - žmogui realiai vertinga - verte. Taigi esminis klausimas tiek išorinėje, tiek ir vidinėje komunikacijoje yra ne kaip, bet kas yra komunikuojama - kokia vertė yra perteikiama?

Pavyzdžiui, reklamoje komunikuojamas įspūdis apie prekę. Reklamos veiksmingumo įspūdis matuojamas įspūdžio vartotojui poveikiu ir pardavimų augimu. Šiuo atveju komunikuojama emocija: mat veikiamas įspūdžio vartotojas skatinamas ne galvoti, bet tuoj pat pirkti.

Vidinėje komunikacijoje tik emocinio užkrato komunikacija yra klaida, kuri ilgainiui tampa komandos narių nepasitikėjimu. Žmonės iš savo Lyderio tikisi ne ko kito, bet autentiškos žmogiškosios vertės – patirties, tiesos, saugumo, gerovės garantijų.

Karinių žygių metu Julijus Cezaris miegodavo ant žemės, t.y. tokiomis pačiomis sąlygomis kaip eilinis kareivis. Tokiu būdu jis komunikuodavo autentišką atjautą ir Lyderio solidarumą, kuris kovos metu virsdavo karių solidarumu su savuoju Lyderiu. Kariai žinojo ir vertino, kad Lyderis aukojosi dėl jų ne tik nakvynės vietoje, bet ir mūšio lauke.

Taip pat ir įmonės ar piliečių bendruomenės Lyderio tikslas yra sutelkti atskirų bendruomenės narių valių vieno tikslo siekimui. Tuo tarpu didžiausia autentiškoji vertė, sutelkianti stiprią žmonių vienybę, yra pasiekiama tik iššaukus žmonių protingą ir laisvos valios sprendimą. Tai yra, Lyderio sprendimas ir siūlomas tikslas jiems būtų ne tik aiškus, bet ir taptų savas, vadinasi, noriai ir valingai įgyvendinamas.

Lyderio vidine autentiškos komunikacijos iššaukta individo valioje atsiranda įgūdis (habitus), kuris padeda žmogui įgyvendinti įsisavintą tikslą ar net dėl jo pasiaukoti.

Panagrinėkime vieną įdomų, o kartu ir tipišką pavyzdį, parodantį valios sutelkimo stiprumą. Buvę Estijos SS bataliono kariai susirinko paminėti žuvusiųjų draugų kovose prieš sovietų armiją. Tiek estai, tiek ir lietuviai - kurie visai netarnavo čia kurtame SS dalinyje - suvokia nacistinį SS, o taip pat ir sovietų armiją kaip okupantus, t.y. blogį. Tačiau tiems estų kariams SS uniforma, o ir nacistinė ideologija tėra tik išorinis atributas, jiems primestas dalykas. Telktis juos motyvuoja kovose nukaltas ir individualiai įsisavintas valios sutelkimo įgūdis.

Jų gyvenimas tapo šios bendrystės įprasmintas. Tai yra jų suvokiamas „realus“ ir visam gyvenimui išliekantis gėris. Tokį patį valios sutelkimo bendros patirties pagrindu solidarumą išgyvena ir Tarybinės armijos kovų dalyviai, lietuvių „afganų“ bendruomenė, Lietuvos partizanai bei tremtiniai.

Valios sutelkimas yra gyvenimo prasmės ir gėrio įkūnijimas – stipriausia veiksenos motyvacija.

Kiekviena rimta verslo korporacija siekia panašiai korporacijos kultūrai ir tikslui sutelkti darbuotoją. Žinia, japonų korporacijų verslas remiasi būtent tokia sutelktos valios individų bendruomene. Vakaruose tokiu sutelkimu gyvuoja ypač šeimos ir šeimos vertybių tradicijomis paremtos ilgaamžės verslo įmonės. Tokių korporacijų ar įmonių darbuotojai yra ne tik ištikimi; jie yra pasiaukojantys darbuotojai. Taigi, vidinė komunikacija turi komunikuoti ne iliuzinę, bet autentišką žmogiškąją vertę.

Tik tokios komunikacijos pagrindu Lyderį noriai ir rezultatyviai seks kiti.

Kol kas Lietuvoje mes negalime pasigirti žmogiškumo pamatus siekiančios lyderystės kultūra. Versle iki šiol dominuojantis personalo telkimo ir pastarojo motyvavimo veiksnys yra uždarbis. Politikoje – galia. Todėl ne tik išorinė, bet ir vidinė komunikacija mūsuose dažniausiai remiasi būtent pinigų arba valdžios galia.

Tačiau tiek pinigai, tiek galios telkimas yra pakankamai greitai išskystantis turtas, jeigu išorinis turėjimas nesiremia pavaldinių sutelkimu - jų protingu ir laisvu valios pasirinkimu.

Imkime dabartinės Lietuvos politikos ir valdančių lyderių pavyzdį. Atkreipkime dėmesį, kaip su savo piliečiais komunikuoja mūsų dabartinis Premjeras ir mano Bendrapavardis. Iš karto iškyla klausimas, ar mes esame Premjero vidinės komandos dalimi, t.y. jo bendrapiliečiai.

Mat gerbiamo Bendrapavardžio komunikacija su piliečiais yra itin ribota. Tai, ką Premjero viešoje kalboje girdime, yra nuolatinis Vyriausybės priimtų sprendimų teisinimas arba gąsdinimas nuolatinėmis grėsmėmis Lietuvai.

Iš tiesų, gerbiamas Bendrapavardis kalbasi su piliečiais prastos išorinės komunikacijos būdu. Ir tai yra didelė, pirmiausiai, požiūrio klaida.

Jis nesiekia motyvuoti piliečius būti vieninga ir vieno tikslo siekiančia bendruomene, būti Jo ir Lietuvos komandos savais nariais. Tokiu būdu jis nesutelkia piliečių valios būti motyvuota visuma.

Jis tenori, kad juo tikėtų ir, todėl, deleguotų pilietinę valią. Premjero vykdoma galios įvaizdžio komunikacija tėra išorinė komunikacija. Pavyzdžiui, PR mintis skrajutė- „vieną birželio dieną pasibaigs krizė“ - yra nesėkmingas į emocijas nukreiptas išorinės, deja, neišsipildžiusios komunikacijos pavyzdys. Ir čia yra didžioji gerbiamo Bendrapavardžio klaida – jis neužsiima vidine komunikacija ir nekomunikuoja autentiškos žmogiškos vertės. Todėl jis nerenka piliečių valios perlų, bet juos tik išbarsto.

O tai, kad gerbiamas Bendrapavardis dažniausiai tik „kategoriškai“ gina jau priimtus neišmanius sprendimus, rodo, kad jis pats abejoja savo išmanymu; ir jam trūksta politinės valios tikslingai veikti sutelkiant kitus.

Premjero lyderystės tikslas ir pobūdis – išlaikyti visagalės „sąjūdiškos“ Lietuvos partijos įvaizdį bei savo lyderio galią. Tuo tarpu valstybė nuo tokios neįgalios lyderystės motyvacijos tik kenčia.