Bankai tebežiūri į Latviją su D raide

Latvijos lato devalvacijos rizika 15 mėnesių laikotarpiu siekia 50%, vertina „UniCredit Group“ analitikai parengtoje Vidurio ir Rytų Europos IV ketv. makroekonomikos apžvalgoje. Valiutos rizikos pataria neatmesti ir „Danske Markets“ analitikai, o „Commerzbank“ matuoja latvių skolas užsieniui valiutą devalvavus 20%.

„Tikimės, kad šiemetinis Latvijos biudžeto deficitas sutilps į 10%, tačiau matome problemų kitąmet. Daugiausia rūpesčių kelia politinė padėtis, pastarosiomis savaitėmis tapusi labai sudėtinga: daugumą parlamente turinti Liaudies partija pašalino narį, balsavusį už nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, dėl kurio liepą buvo sutarta su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Latvija taip pat buvo įsipareigojusi mažinti biudžeto deficitą, – rašoma „UniCredit“ apžvalgoje. – Tačiau atrodo, kad partijos jau rengiasi artėjantiems rinkimams, numatytiems kitąmet, ir žodis iš „D“ raidės nebėra tabu. Buvęs ministras pirmininkas ir Tautos partijos narys Andris Škelė pabrėžė manąs, kad latas turi būti devalvuotas. Vertinant paskutinius įvykius ir niūrią makroekonominę padėtį laikomės nuomonės, kad yra didesnė nei 50% tikimybė, kad latas per 15 mėn. bus devalvuotas.“

„Danske Markets“ analitikai spalio 15 d. parengtoje apžvalgoje rašo, kad „nevertėtų atmesti atsinaujinančio spaudimo Latvijos valiutai rizikos“.

„Latvijos biudžeto padėtis 2010 m. išlieka labai neaiški. Politikai rimtai nesutaria dėl TVF ir Europos Komisijos pasiūlytų biudžeto pataisų, kurios apima itin nepopuliarias priemones ir pajamų iš išlaidų pusėse“, – rašoma „Danske“ apžvalgoje.

Matuoja skolas

Vokietijos bankas „Commerzbank“ skaičiuoja, kad latą 2010 m. devalvavus 20%, BVP staigiai kristų (14%), tačiau vėliau staigiai atsigautų (2011 m. – 6%, 2012 m. – 14%, 2013 m. – 8%). Latvijos užsienio skola perliptų 250% BVP, tačiau pradėtų mažėti nuo 2012 m. ir 2014 m. siektų 209% BVP. Anot banko, devalvacija leistų išlaikyti mažą (2% BVP) einamosios sąskaitos deficitą ir pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų.

O palikus fiksuotą lato kursą, Latvijos užsienio skola, palyginti su BVP, augs kasmet bent iki 2014 m. ir perlips 170% BVP. Tokiu scenarijumi Latvijos ekonomika lyginamuoju laikotarpiu nepasieks lygmens, buvusio prieš krizę, o palūkanų normos mažės lėtai, rinkoms baiminantis galimos devalvacijos. Visas tiesiogines užsienio investicijas šiuo atveju tesudarytų Europos Sąjungos parama, vertina „Commerzbank“.

„Stabilus valiutos kursas skolas leidžia kontroliuoti trumpu laikotarpiu, tačiau prognozuojamoje ateityje padėtis negerėtų. Devalvavus skolos galėtų būti netgi mažesnės, įvertinus tolesnę užsienio bankų paramą“, – rašo „Commerzbank“ analitikai. – Devalvacijos išlaidos finansų sektoriuje būtų pasidalinta su Skandinavijos bankais. Tačiau greitesnis ekonomikos atsigavimas Europoje gali gerinti ir Latvijos skolų padėtį, tuomet diskusijos dėl devalvacijos netektų reikšmės.“

Prognozės

„Unicredit“ prognozuoja, kad šiemetinis Latvijos BVP kris 16,3%, 2010 m. – 5,4%, o 2011 m. jau augs 6%. Lietuvai bankas prognozuoja 17% BVP nuosmukį šiemet, 7% nuosmukį kitąmet, o 2011 m. tikisi 4,4% augimo. Estijos BVP, prognozuojama, šiemet kris 15,3%, 2010 m. – 3,8%, o 2011 m. – augs 5,1%.

Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva išliks skurdžiausia tarp trijų Baltijos šalių – 2010 m. Estijos gyventojui teks 8.584 eurų BVP, Latvijos – 7.434 EUR, o Lietuvos – 7.292 EUR.

Visą „Unicredit“ apžvalgą skaitykite čia.

Visą „Danske Markets“ apžvalgą skaitykite čia.