Toliau netyla devalvacijos Latvijoje krankliai
2009.10.21, 12:29Atnaujinta14:16
Užsienio žiniasklaida toliau mirga nuo
užsienio bankų ir analitikų pareiškimų apie devalvacijos Latvijoje galimybę.
Tonas keičiasi – žodį grėsmė keičia liaupsės devalvacijos privalumams.
(PAPILDYTA ANTRU SKYRIUMI)
Britų „Barclays Capital“ ir Kanados banko "Royal Bank of Canada" investicijų
padalinio "RBC Capital Markets" atstovai pareiškė, kad Latvija savo valiutą bent
jau 15% turėtų devalvuoti iki 2010 m. pabaigos. Tai esą padėtų šalies
eksportuotojams ir biudžeto deficito subalansavimui.
“Latvija savo valiutą iš esmės gali devalvuoti bet kuriuo momentu, nes ji
nepajėgia toliau mažinti biudžeto išlaidų“, - interviu Bloomberg naujienų
agentūrai sako Nigelis Rendellas, "RBC Capital Markets" besivystančių rinkų
analitikas.
Jo nuomone, realu, kad latas per artimiausius 6 mėnesius gali prarasti 30%
savo vertės.
Koonas Chow, „Barclays Capital“ besivystančių rinkų valiutų analitikas,
Bloomberg sako, kad Latvija savo valiutą 15-20% euro atžvilgiu tikriausiai
devalvuos kitąmet. Tuomet bus siekiama išlaikyti jo kursą nuo užsibrėžto lygio
nenukrypstant daugiau nei 15%.
“Yra nemaža tikimybė, kad devalvacija bus. Tačiau sunku pasakti tikslią datą
kada“, - sako p. Chow.
TVF pagrasino švedų bankams lato devalvacija
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo Baltijos šalyse veikiančius švedų
bankus, jeigu jie nesilaikys savo įsipareigojimų regione, TVF nepadėtų išvengti
devalvacijos, rašė Švedijos dienraštis "Dagens Industri" (DI).
Bankams nepavyktų lengvai nusiplauti nuo savo skolininkų, nes įsipareigojimų
vykdymas bus stebimas, sakoma DI gautoje TVF ataskaitoje. Tarptautinių donorų
parama saugo latą nuo nuvertėjimo, kuris dramatiškai padidintų Švedijos bankų
nuostolius.
Šoko išvengtume
Vokietijos investicijų valdymo įmonė „Pacific Investment Management“
paskelbė, kad Latvija ir paramą jai teikiančios šalys ar organizacijos turėtų
apsvarstyti lato devalvaciją. Tai esą ne tik padėtų eksportuotojams, bet ir
palengvintų viešojo sektoriaus būklę.
“Kai yra akivaizdus valiutų kurso neatitikimas ir egzistuoja priežasčių
keisti valiutos kursą siekiant atgauti tarptautinį konkurencingumą, devalvacija
visada yra alternatyva“, - bendrovės parengtoje apžvalgoje sako Andrew
Bosomworthas, „Pimco Europe“ investicijų portfelių valdytojas.
Jo teigimu, po tokio Latvijos žingsnio, su Tarptautinio valiutos fondo (TVF),
Europos centrinio banko ir Europos Sąjungos parama šoko kitose Vidurio ir Rytų
Europos šalyse būtų galima išvengti.
Nerimo tarptautinėje bendruomenėje įnešė ir vakarykštis „Swedbank“ atstovų
pareiškimas, jog bankas yra pasiruošęs galimai valiutos devalvacijai Latvijoje
ir tam yra pasirengęs. Dėmesio šiai žiniai skyrė tokios žiniasklaidos priemonės
kaip „Financial Times“.
Daugėtų blogų paskolų
Latvijos lato devalvacijos rizika 15 mėnesių laikotarpiu siekia 50%, neseniai
parengtoje Vidurio ir Rytų Europos IV ketv. makroekonomikos apžvalgoje yra
įvertinę ir „UniCredit Group“ analitikai. Valiutos rizikos pataria neatmesti ir
„Danske Markets“ analitikai, o „Commerzbank“ matuoja latvių skolas užsieniui
valiutą devalvavus 20%.
Šiuo metu latas su euru susietas santykiu 0.7028 ir nuo šio lygio į vieną ar
kitą pusę gali svyruoti ne daugiau nei 1%.
Analitikai pažymi, kad Latvija nepažeisdama eurą leidžiančio įsivesti valiutų
keitimo mechanizmo reikalavimų latą galėtų devalvuoti 15%.
TVF prognozuoja, kad Baltijos regiono ekonomikos šiemet smuks 17,4%. Nors
Latvijos vyriausybė sako sumažinusi išlaidas ir padidinusi pajamas 11% BVP
atitinkančia suma, tačiau Europos Komisija skaičiuoja, kad šiemet biudžeto
deficitas gali pasiekti 10%. Tai yra dvigubai daugiau, nei pirminis Latvijai 7,5
mlrd. EUR paskolą suteikusių tarptautinių skolintojų tikslas.
Šį mėnesį premjeras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad devalvacija pakenktų
santaupoms ir realioms pajamoms, bet to, padidintų blogų paskolų dalį, nes 91%
visų išduotų kreditų yra eurais.
Visa portale verslozinios.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į verslozinios.lt kaip informacijos šaltinį