Tyrimas: du trečdaliai lietuvių mano, kad mobiliojo ryšio antenos gali sukelti vėžį
2009.10.21, 15:31
Net 88% Lietuvos gyventojų mano, kad
sklisdamos elektromagnetinės bangos kenkia jų sveikatai. 71% - kad mobiliųjų
telefonų bazinės stotys gali sukelti vėžį.
Tokią visuomenės nuomonę atskleidžia tyrimų bendrovė AC ,,Nielsen Baltics"
rugsėjį atliktas reprezentatyvus tyrimas "Lietuvos gyventojų
požiūris į galimą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai". Tyrime
dalyvavo 16-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Jis atliktas organizacijų
"Ekoinstitutas" ir "Powerwatch" užsakymu.
Pasak Silvinijos Simonaitytės, ,,Ekoinstituto" vadovės, tyrimas atskleidė,
kad gan didelė dalis žmonių pagrindiniais elektromagnetinės spinduliuotės
šaltiniais laiko būtent mobilius telefonus ir antenas.
Štai paprašius išvardinti, kas, jų žiniomis, skleidžia elektromagnetines
bangas, daugiausia respondentų - 55% - sakė, jog tai mobilaus telefono
aparatas, mobiliojo ryšio bazines stotis (antenas) nurodė 31%, mikrobangų
krosnelę - 27%, televizorių - 9% apklausos dalyvių.
Tyrimas atskleidė, jog 88% šalies gyventojų, mano, kad elektromagnetinės
bangos kenkia jų sveikatai, daugiau kaip 50% teigė jaučiantys nerimą dėl
jų galimo poveikio sveikatai. Beje, moterys dėl to nerimauja žymiai labiau
nei vyrai.
71% šalies gyventojų mano, kad mobiliųjų telefonų bazinės stotys (antenos)
gali sukelti vėžį, o 66% - kad "vėžį gali sukelti ilgas naudojimasis mobiliuoju
telefonu".
"Šie rodikliai neramina. Esu įsitikinusi, kad visi - mokslininkai, gydytojai,
sveikos gyvensenos propaguotojai, piliečiai - turime reikalauti vyriausybės
vykdyti griežtesnę sveikatos apsaugos politiką elektromagnetinės spinduliuotės
srityje", - sako p. Simonaitytė.
Tyrimai prieštaringi
Profesorė Laima Griciūtė, gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų
daktarė, teigia, kad šiuolaikinis mokslas autoritetingai kol kas nei patvirtino,
nei paneigė elektromagnetinės spinduliuotės ir didesnės rizikos susirgti vėžiu
sąryšio.
"Pasauliniai tyrimai yra prieštaringi, vieni sako, kad poveikis yra,
kiti, kad ne. Tačiau kol kylantys įtarimai nėra paneigti, rekomenduoju laikytis
atsargumo principo ir bent jau vaikams neleisti naudotis mobiliuoju telefonu, o
suaugusiems prieš skambinant kelis kartus pagalvoti - ar tikrai būtina", -
pataria profesorė.
Tarptautinė vėžio federacija elektromagnetines bangas pripažino antros grupės
kancerogenais, galinčiais sukelti vėžinius susirgimus.
Pasak p. Griciūtės, nesenai skelbtas mokslinis straipsnis, kuriame daroma
išvada, kad naudojant mobilųjį telefoną ilgą laiką - apie 10 metų, padidėja
tikimybė, kad žmogus susirgs smegenų vėžiu.
"Beje, navikai atsiranda toje pusėje, kurioje žmogus priglaudžia telefoną
prie ausies", - dėsto ji. Rizika susirgti smegenų vėžiu ilgą laiką naudojant
telefoną išauga apie 1,2-1,4 karto. Bet, tarkim rūkymas tikimybę susirgti
plaučių vėžiu didina net 10 kartų'', - kalba p. Griciūtė.
Labai skirtingi ir prieštaringi tyrimų rezultatai, anot jos, gaunami ir
todėl, kad sunku išmatuoti visą spinduliuotė, kurią gauna žmogus, nes
žmogų buityje, virtuvėje, gali supti daug prietaisų, skleidžiančių spinduliuotę.
Daug kas priklauso ir nuo individualių sąlygų – kiek konkretus žmogus yra
jautrus spinduliuotei - vieni jai gali būti jautrūs, kiti - visai ne.
"Tačiau tam tikras kiekis spinduliuotės tam tikrai grupei žmonių tikrai turi
poveikio", - aiškina profesorė.
Pasak jos, su spinduliuote siejamos dvi ligų grupės- pirmoji, tai nervų
sistemos ligos, kaip nemiga, dirglumas ir pan.
"Kita grupė - jau minėti smegenų navikai. Negalima paneigti, kad spinduliuotė
didina smegenų vėžio riziką", - kalba ji.
Dėl šios priežasties profesorė pataria saugoti nuo mobiliųjų telefonų
jautrius organus - tai yra kaulų čiulpus bei lytinius organus.
"Nereikėtų nenešioti telefonų kišenėje. Taip pat pasikabinus ant krūtinės,
nes čia yra kaulų čiulpai, kurie neatsparūs išoriniam poveikiui", - kalba
ji.
Taip pat ji ragina riboti mobilių telefonų naudojimo laiką vaikams, nes
jų organizmas itin jautrūs elektromagnetinėms bangoms. "Telefonas - ne
žaisliukas", - įspėja ji.
Visa portale verslozinios.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į verslozinios.lt kaip informacijos šaltinį