Kaip teigiama Europos Komisijos ataskaitoje dėl tarpvalstybinės e. prekybos, ES šalyse atlikus beveik 11.000 patikrinimų, „daug tyrėjų negalėjo prisiregistruoti svetainėje tam, kad galėtų tęsti sandorį, ir daugybė mokėjimo už tarpvalstybinius sandorius būdų nebuvo įmanomi“.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, buvo sudarytas 100 labiausiai internetu perkamų produktų sąrašas, pvz., fotoaparatų, kompaktinių plokštelių, knygų, drabužių ir pan., ir užfiksuota bendra kaina, kuri būtų sumokėta už šias prekes. Radus tarpvalstybinius pasiūlymus palyginta jų kaina (įskaičiavus į ją pristatymo mokesčius). Paaiškėjo, kad lietuviai kitose valstybėse dešimtadaliu pigiau gali įsigyti maždaug 42% prekių, o 65% prekių  – 5% pigiau.

Skaityti toliau

Kaip pabrėžiama ataskaitoje, šeimoms patiriant finansinių sunkumų, tarpvalstybinė prekyba internete vartotojams leidžia sutaupyti ir rinktis iš didesnės prekių įvairovės. O kai kuriais produktais ypač mažesnių valstybių vidaus rinkoje prekiauti išvis neapsimoka.

Tačiau daugelis internetinių parduotuvių aptarnauja ne visų ES šalių gyventojus. Pavyzdžiui, Lietuvoje tyrimo metu nepavyko užsisakyti 65% prekių. Kas antras bandymas pirkti buvo sėkmingas tik austrams ir ispanams, o  bulgarams ir rumunams pavyko tik kas ketvirtas bandymas.

Nebendra rinka

Nors internetinės prekybos nevaržo sienos ir perkančiųjų internetu daugėja, tačiau kitos valstybės parduotuvėje apsiperkančiųjų dalis neauga: nuo 6% 2006 m. padidėjo vos iki 7% 2008 m. Kai visų internetu pirkusių ES vartotojų dalis palyginamuoju laikotarpiu pakilo nuo 27% iki 33%.

Ataskaitoje skelbiama, kad 2006 m. Europos e. prekybos rinkos vertė sudarė apie 106 mlrd. EUR. 2008 m. kas antras  ES mažmenininkas prekiavo internetu, bet tik 21% siūlė savo prekių įsigyti kitų valstybių vartotojams.

Kad rinkos galimybės neišsemtos, byloja ir tas faktas, kad trečdalis ES vartotojų svarstytų galimybę pirkti internetu iš kitos ES valstybės, jei siūloma prekė būtų pigesnė ar geresnė. Trečdalis taip pat teigė pirksiantys, net jei informacija apie prekes būtų teikiama ne gimtąja kalba.

Meglena Kuneva, už vartotojų apsaugą atsakinga Europos komisarė, tyrimo rezultatus pavadino įspūdingais.

Anot jos, vartotojai vienu pelės spustelėjimu galėtų turėti platesnes pasirinkimo galimybes. Tačiau interneto pirkėjai dažnai vis dar negali ištrūkti už savo valstybės sienų, jiems nesudaromos sąlygos rinktis palankesnius pasiūlymus ir įsigyti prekių, kurių kaina atitiktų kokybę.

„Privalome supaprastinti teisinių nuostatų labirintą, trukdantį interneto prekiautojams siūlyti savo prekes kitų šalių vartotojams“, – pristatydama ataskaitą pabrėžė komisarė.

Ne bausti, o keisti

Tyrėjai siūlo padėtį keisti ne didinant baudas ir nustatant įvairius reikalavimus, bet suvienodinant  taisykles. Nors, jų nuomone, tai, kad vartotojo internetu atliekamas užsakymas nutraukiamas, kai įvedus  kredito kortelės duomenis paaiškėja, kad pirkėjas gyvena kitoje šalyje, gali būti laikoma konkurencijos pažeidimu.

Kad pirkėjams sumažėtų kliūčių, numatyta sudaryti paprastą ir vienodą visų ES vartotojų teisių rinkinį. Taip pat bus siekiama supaprastinti mažmenininkams taikomas tarpvalstybinės prekybos taisykles, susijusias su PVM, perdirbimo mokesčiais ir autorių teisių mokesčiais. Nes šiuo metu kai kuriems mažmenininkams tenka teikti duomenis kelioms mokesčių administravimo įstaigoms, laikytis skirtingų nacionalinių elektroninės įrangos atliekų perdirbimo taisyklių. Be to, už tas pačias prekes jiems tenka mokėti autorių teisių mokesčius keliose valstybėse.

Komisija pasiūlė nustatyti „vieno langelio“ sistemą, kad prekiautojai galėtų vykdyti tam tikras PVM prievoles – pvz., registruoti ir pateikti PVM deklaracijas savo valstybėje narėje. Be to, rekomenduojama visoje ES nustatyti bendrą 150.000 EUR PVM ribą.

Rekomendacijos

Skundai dėl elektroninės prekybos pagal gausą yra antroje vietoje po skundų dėl skydžių bendrovių keleivių teisių, skaičiuoja  Viktorija Ostrauskienė, Europos vartotojų centro direktorė.

„Skundų skaičius dėl elektroninės prekybos, palyginti su praėjusiais metais, yra išaugęs bene trigubai“, – pabrėžia centro vadovė.

Ji ragina internetinių parduotuvių pirkėjus būti budrius ir neskubėti pirkti, susiviliojus vien žemomis prekių kainomis. Prieš perkant derėtų pasitikrinti, ar parduotuvė patikima – pasiklausti draugų, panaršyti po internetą, ieškant atsiliepimų. Pasidomėti, ar parduotuvę įsteigusi bendrovė nurodo savo adresą, ar informuoja, apie skundų nagrinėjimą: procedūras, terminus. Itin atidžiai rekomenduojama perskaityti pirkimo sąlygas – net tai, kas surašyta smulkiu šriftu, taip pat pasidomėti, ar ribojamas perkamų prekių kiekis, vartotojo amžius ir kt., atkreipti dėmesį, kokia valiuta išrašoma sąskaita.

„Yra buvę atvejų, kai internete kaina nurodyta eurais, o atsiuntus sąskaitą – ji jau nurodoma svarais sterlingų“, – sako p. Ostrauskienė.

Kartais, anot jos, prekės būna apmokestintos paslėptais mokesčiais, dėl kurių pakyla jų galutinė kaina. Todėl būtina prieš perkant ir tai išsiaiškinti.
Direktorė siūlo pasinaudoti Europos vartotojų centro svetainėje pateikta programa „Howard“, į ją įvedus norimos internetinės parduotuvės adresą ir šalį, galima sužinti, kaip ji vertinama.

„Kol kas šis Danijos Europos vartotojų centro sukurtas įrankis yra anglų kalba, bet kitąmet jį turėsime ir lietuviškai“, – informuoja p. Ostrauskienė.

Be to, ji siūlo atkreipti dėmesį į internetinį adresą – jei jis žymimas ne http, o https, tai rodo, kad jame apmokėjimas saugus. Dar daugiau saugumo suteikia PINO (Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos) simbolis.Interneto parduotuvės lietuviams neparduoda