ECB neviešai perspėja Baltijos šalis dėl dar vienos krizės

Paulius Čiulada

Europos centrinis bankas gilesnį nei kitose ES šalyse Baltijos šalių nuosmukį aiškina nelanksčiu valiutų valdybos modeliu, neleidžiančiu valiutoms laisvai svyruoti euro atžvilgiu. Be to, bankas perspėja, kad Baltijos šalims gresia antra krizė, jei vyriausybėms nepavyks įgyvendinti fiksuotą kursą palaikančių priemonių, Bloomberg cituoja neviešą banko ataskaitą.

Tai aiškėja iš slapto lapkričio 17 d. Europos centrinio banko (ECB) parengto dokumento, skirto Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų komiteto susirinkimui. Jį pavyko gauti Bloomberg naujienų agentūrai.

Pasak šio dokumento, būtent dėl neužtikrintos galimybės valiutų kursams laisvai svyruoti ar sudarytos galimybės svyruoti tik labai nedaug Baltijos šalių ekonomikos buvo neatsparios sukrėtimams.

Dokumente rašoma, kad dėl per ankstyvo valiutų „pririšimo“ prie euro Latvija, Lietuva ir Estija kentė nuo gilesnio ekonomikos nuosmukio nei likusios ES šalys ir neišvengė turto burbulų susiformavimo.

„Smukimas regione (Baltijos šalių – red. past.) yra daug gilesnis nei kitose ES priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios leidžia savo valiutoms svyruoti laisvai“, - rašoma dokumente. Ir pažymima, kad dėl griežto valiutų susiejimo su euru Baltijos šalys prarado konkurencingumą kitoms kaimyninėms šalims.

Lietuvos litas ir Estijos krona prie euro yra „pririšti“ fiksuotu kursu, o Latvijos latas nuo nustatytos ribos į vieną ar kitą pusę euro atžvilgiu gali svyruoti ne daugiau nei 1%. Pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukio išvengusios Lenkijos zlotas euro atžvilgiu gali svyruoti laisvai.

Antroji banga ir pasiūlymas

Baltijos šalys gali neišvengti antrosios ekonominės krizės bangos, jei šių šalių vyriausybės nepajėgs įgyvendinti užsibrėžtų taupymo priemonių, užtikrinančių valiutų kursų stabilumą, teigia ECB.

„Baltijos šalių valdžios gali neišvengti naujų makroekonominių disbalansų susiformavimo ir dar vieno bumo ciklo pasikartojimo“, – rašoma dokumente.

ECB vertinimu, Baltijos šalių pavyzdys rodo, kad šalims, pasirinkusioms griežtą valiutų susiejimą su bazine valiuta, kyla itin didelė rizika, kad mažos palūkanų normos dirbtinai išpūs skolinimo apimtis ir leis susiformuoti kainų burbulams.

ECB pažymi, kad trims Baltijos šalims reikia pagerinti reguliavimą bankiniame sektoriuje, kuriame dabar dominuoja bankai „Swedbank“ ir SEB. Kaip vieną iš tokių priemonių bankas nurodo draudimą leisti skolintis užsienio valiuta.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, dominuoja skolinimasis eurais, mat palūkanos šia valiuta mažesnės nei vietinėmis valiutomis. Tačiau yra šalių, pavyzdžiui, Čekija, kur skolintis ne vietine valiuta yra uždrausta.

ECB šios neviešos ataskaitos nekomentuoja.