GMO: vieno atsakymo nėra

Kraustydami pirkinių krepšius paskaitinėjote kelių produktų etiketes ir atradote, kad išsirinktas majonezas ar aliejus pagaminti iš genetiškai modifikuotų (GM) produktų arba jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Ką darysite?

Kuo greičiau atsikratysite šituo esą blogiu; pagalvosite, kad pinigai jau sumokėti ir jeigu tai parduodama, vadinasi, yra valgoma; tiesos bandysite ieškoti internete. Ten tikrai rasite jūsų įsitikinimus patvirtinančių atsakymų. Bet tai nereiškia, kad jie teisingi. Pasak VŽ „Savaitgalio“ pašnekovo dr. Rolando Meškio, Biochemijos instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjo, vienareikšmiškai atsakyti – gerai GMO ar blogai, – kol kas negalima.

„GMO, genų inžinerija, yra naujos technologijos. Per visą istoriją pasaulyje nebuvo sukurta nė vienos technologijos, kuri būtų tik gera. Visada yra ir geroji, ir blogoji pusė“, – sako dr. Meškys. Mokslas vystosi labai greitai – taip greitai, kad žmogus nespėja nei suprasti, nei priprasti, nei aiškintis. Pašnekovas vardija: visi jau užmiršo vaizdo grotuvus – dabar naudojamės DVD leistuvais. Naudojamės internetu, ir niekas neklausia, ar jis kenksmingas. Neapsieinama be automobilių. Nors po jų ratais kasmet žūva šimtai žmonių vien Lietuvoje, niekas nesirengia jų uždrausti...

„Lygiai taip pat yra su GM augalais, organizmais, bakterijomis, grybais ir t. t. Jie „atėjo į gyvenimą“ atradus galimybę keisti. Keisti genus dėl įvairių priežasčių – ne vien siekiant atrasti kažką naujo, bet ir norint išsiaiškinti, kaip gyvuoja vienas ar kitas organizmas“, – kalba mokslininkas. Kita vertus, priduria jis, dėl milžiniško vartojimo visus naujus mokslo atradimus, žinias, teorijas dabar bandoma kuo greičiau pritaikyti realiame gyvenime, kartais nė nemėginant aiškintis iki galo.

Modifikacijos ir rizikos

Kokios naudos galima tikėtis iš genetinių modifikacijų? Dr. Meškio nuomone, ši technologija padėtų spręsti šiais laikais aktualias medicinos, chemijos pramonės, žemės ūkio ir kt. problemas. Pvz., prireikus efektyvių vaistų, nes vadinamoji tradicinė ar liaudies medicina, kad ir kaip būtų šlovinama, visų šiuolaikinio pasaulio ligų išgydyti negali. Chemijos pramonėje naftą reikia pakeisti atsinaujinančiais šaltiniais – juk ji, kaip ir kitas iškasamas kuras, kažkada tikrai baigsis.

Kalbant apie žemės ūkį, tikslų yra keletas: padaryti jį produktyvesniu, ekonomiškesniu, mažiau teršiančiu aplinką. Pasak mokslininko, žemės ūkis, ko gero, yra vienintelė ūkio šaka, kur išmetama mažiausiai trečdalis pagaminamos produkcijos. „Įsivaizduokite, išmestumėte kas trečią naują automobilį ar televizorių. Bet žemės ūkis laikosi, nes žmonės nori valgyti“, – kalba p. Rolandas. Kita vertus, tradicinis naujų augalų, gyvūnų veislių išvedimas yra labai ilgas procesas. Išvesti naują augalo veislę trunka dešimtmečius, o šiais laikais tiek laukti niekas nenori. Kur taip skubėdami nulėksime – kitas klausimas, bet genų modifikacijos leidžia kurti naujas technologijas ir modernizuoti esamas.

Vardydamas GM suteikiamas galimybes, mokslininkas užsimena ne tik apie vienų ar kitų augalų savybių patobulinimus, pvz., atsparumą kenkėjams, chemikalams, bet ir pasakoja apie visiškai naujų, iš pirmo žvilgsnio keistų, požymių sukūrimą. Įsivaizduokite gatvėse augančius šviečiančius augalus. Nerealu? Praktiškai – gal, bet laboratorijose tabakas su liuciferaze – šviečiančiu jonvabalių fermentu – sukurtas prieš gerus 15–20 metų. Naktį tokie augalai galėtų apšviesti gatves.

Kitas pavyzdys – genų inžinierių bandymai spręsti gėlo vandens pasaulyje problemas. Anot dr. Meškio, augalus įmanoma pakeisti taip, kad jie taptų atsparūs druskai ir juos būtų galima laistyti jūros vandeniu, tačiau tokios egzotiškos galimybės neišnaudojamos ne vien todėl, kad kai kurios jų būtų labai brangios įdiegti, bet ir dėl visuomenės nuomonės.

„Galimybių – begalės. Kita vertus, kai kas nors genetiškai keičiama – kokie nors genai išimami ar įkeliami iš vieno organizmo į kitą, iš gyvūnų į augalus, iš bakterijų į augalus ir taip toliau, – visada lieka neaiškumų, kaip naujasis darinys elgsis. Pažinti visko iki galo kol kas negalime – niekas 100% negarantuos, kad augalas neįgis agresyvių savybių, nors tokia tikimybė gal ir visai menka.

Niekas nepasakys, kaip jis elgsis ekosistemoje, ar jo naujieji genai nepersikels giminingoms rūšims, ar tai neturės neigiamos įtakos vabzdžiams ir t. t. Tai klausimai, į kuriuos bandoma atsakyti, tiriama. Iki šiol atlikti bandymai kol kas neparodė neigiamos įtakos. Bet tai nereiškia, kad jos nebus pastebėta ateityje. Sykiu tai nereiškia, kad būtinai bus neigiamų rezultatų“, – kalba dr. Meškys ir atkreipia dėmesį, jog genetiškai modifikuoti augalai dideliuose plotuose pasaulyje auginami pakankamai neseniai – maždaug nuo 1994-ųjų.

Aišku, kad neaišku

Vienas iš dr. Meškio minėtų GM augalų kūrimo tikslų yra didesnis jų derlingumas. „Kam kurti produktą, kuris būtų blogesnis nei jau esantys“, – gūžteli pečiais mokslininkas.

Tie GM augalai, kurie dabar auginami pasaulyje (populiariausios GM kultūros yra sojos pupelės, kukurūzai, rapsai, medvilnė), genetiškai pakeisti visai nedaug. Nors galimybių yra tūkstančius kartų daugiau, dažniausiai keičiamas augalų atsparumas herbicidams. Pašnekovas aiškina šio „patobulinimo“ idėją: kai augalas atsparus herbicidams, ūkininkas gali chemikalais naikinti piktžoles, o augalas nuo to nenukentės. Be to, teigiama, jog tada sunaudojama mažiau chemikalų, tad žemės ūkis tampa švaresnis.

Į šiuos argumentus GMO priešininkai atsako savo teorijomis: esą piktžolės perima naujųjų augalų genus ir sustiprėja, be to, ūkininkai, nebijodami pakenkti auginamai kultūrai, negaili herbicidų ir šių sunaudoja ne mažiau, o priešingai – daugiau.

„Teoriškai GM augalų atsparumas persiduoti kitiems augalams gali, praktiškai – niekas to dar neįrodė. Galima sakyti, kad gal taip bus ateityje, bet kol kas neužfiksuota, kad genai taip laisvai keliautų. Be to, reikia suprasti, kad kai kurie iš tų požymių, kurie perkeliami, gamtoje nėra atrankūs, t. y. perkeltieji genai augalui nesuteikia pranašumo“, – kalba dr. Meškys. Kaip pavyzdį jis pateikia neseniai ES auginti leistas GM bulves – jose krakmolo sintezės genai pakeisti taip, kad gamintų daugiau ir tiktai tam tikro tipo krakmolą. Gamtoje šitas požymis bulvėms pranašumo nesuteikia.

Kalbant apie GM bulves, negali neprisiminti leidimą auginti jas ES šalyse lydėjusių diskusijų apie GM produktų naudojimą maistui. Nors bulves leista auginti pramoniniais tikslais, t. y. krakmolui, kuris naudojamas popieriaus gamyboje, europiečiai išsigando, jog jos gali patekti ir į maisto grandinę.

Žinome, jog didžiausios baimės, aršiausios diskusijos dėl GMO yra susijusios su tokių produktų naudojimu maistui – jų poveikis žmogaus sveikatai iki galo neištirtas.

Aiškinantis, koks gali būti GMO poveikis, p. Rolandas siūlo pagalvoti, kokie augalai gali turėti įtakos žmogui, o tada aiškintis, kas viename ar kitame buvo pakeista. Tarkime, kalba jis, į plačiai vartojamą augalą buvo perkeltas genas, kuris yra alergenas – pavyzdžiui, iš riešutų. Pašnekovo galva, vienintelė problema šiuo atveju yra tai, kad vartotojas apie tai turi būti perspėtas – lygiai kaip dabar ant kai kurių produktų pakuočių yra įspėjimų apie tai, jog juose gali būti riešutų likučių.

„Kitas pavojus – genų inžinerijoje naudojami genai, kurie koduoja atsparumą antibiotikams. Vėlgi, tai yra potencialus pavojus – tie genai gali pakliūti į ligas sukeliančias ląsteles ir tokiu būdu plisti. Bet tai irgi nėra įrodyta – tai, kas galėtų būti, nereiškia, kad tikrai yra“, – aiškina dr. Meškys. Be to, paprasčiausio dirvožemio saujoje rasite milijonus atsparumą antibiotikams koduojančių genų, plius – krūvą įvairiausių bakterijų.

Klausiamas, kodėl dauguma žmonių nepasitiki GM produktais, pašnekovas svarsto, jog viena iš priežasčių yra ta, kad jų poveikis neištirtas iki galo, ir to padaryti neįmanoma. Pavyzdys – aspirinas farmacijoje naudojamas daugiau nei 100 metų, bet nėra visiškai ištirtas.

Kita vertus, svarsto pašnekovas, kalbant apie maistą yra ir kitokių problemų. Tiek maisto, kiek dabar reikia pasauliui, išauginti senovinėmis technologijomis nelabai išeina. Vien jas naudodami mėsos valgytume keliskart per metus – ne tik todėl, kad jos būtų mažiau pagaminama, bet ir todėl, kad būtų brangesnė. Anot dr. Meškio, dauguma maisto produktų dabar yra masinės gamybos su visais iš to išplaukiančiais dalykais. Jeigu grįžtume 20 metų atgal, žiemą parduotuvėje nerastume kopūstų, pomidorų, salotų, vynuogių ir t. t. – tai buvo sezoninės daržovės.

„Bet kažkodėl visi nori jų kiaurus metus – taigi ir atsirado būdų, kaip tai padaryti. Mane stebina, kai piktinamasi, jog ūkininkai kažkuo purškia obuolius, pomidorus, naudoja kažkokius priedus ir t. t. Žinoma, kad naudoja tam tikras technologijas – o kaip kitaip tas vynuoges iš Čilės iki mūsų atveši. Ar jos bus tokios pačios kokybės, tokio paties skanumo kaip Čilėje? Aišku, kad ne. Taip tiesiog negali būti. Neįmanoma jų pervežti niekuo neapdorojus – nebūtinai chemikalais, galima šalčiu, ar nuskinti nesubrendusias, kad vežamos nesupūtų. Nepatinka skonis – nepirk. Gal šiurkštu taip sakyti, bet jeigu nori produkto, kurio tavo gyvenamoj vietoj neįmanoma užauginti natūraliomis sąlygomis, vadinasi, už jį reikia mokėti – arba kokybe, arba pinigais, arba technologija. Iš niekur niekas neatsiranda“, – kalba dr. Meškys.

Maitins ar šildys

GMO šalininkai teigia, jog didesni, nuo gamtos stichijų nenukenčiantys ir pigiau atsieinantys GM augalų derliai galėtų išspręsti maisto trūkumo problemą besivystančiose šalyse. GM skeptikai GMO nauda skurdžioms šalims abejoja: pirmiausia jie vardija maisto saugumą – ne visose besivystančiose šalyse yra suformuota aiški GM vartojimo politika, o GM produktų vartojimas apie tai nesuteikiant informacijos pažeidžia vartotojo pasirinkimo teisę.

Kita vertus, žmonės pasaulyje badauja dėl žemės, vandens, pinigų trūkumo, todėl GMO nesprendžia esminių bado problemų. Radikalesni GMO priešininkai dar prideda: jeigu žmonės badauja, tai nereiškia, kad jie gali valgyti bet ką. Ar GM produktai yra „bet kas“, ar ne „bet kas“ – iki galo nėra ištirta. Tai – kiekvieno asmeninė nuomonė.

„Tai valstybės apsisprendimo reikalas – auginti ar neauginti, atsisakyti ar ne. Europoje nedaug šalių, kurios augina GM augalus. Kita vertus, jeigu yra poreikis, visada atsiras jį tenkinančių. Žiauri sistema“, – sako mokslininkas. Nors dauguma teigia, kad „GM produktai yra skirti trečiosioms šalims nuodyti“, pašnekovas primena, jog didžiausios jų augintojos yra JAV bei sparčiai kylančios ekonomikos – Kinija, Indija. Jo nuomone, kuo toliau, tuo šios šalys GM augalų augins daugiau. Vienu iš pavyzdžių, įrodančių, kodėl GMO judės į priekį ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, pašnekovas vadina tas pačias vokiečių chemijos koncerno BASF išvestas GM bulves.

„Leisti jas auginti ar ne, ES sprendė daugiau nei 12 metų. Žiūrint iš verslo pusės – katastrofa tiek ilgai laukti atsakymo, ar galėsi pasinaudoti savo kūriniu. Kita vertus, galvojant, kaip jas auginti, tiriant, ieškant įtakų, panaudojimo ir t. t., laiko sugaištama visai nedaug“, – kalba dr. Meškys.

Jis įsitikinęs, kad tokių techninių kultūrų, kaip popieriaus pramonei skirtos bulvės, ateityje daugės. Ir dabar didžioji krakmolo dalis yra sunaudojama pramonėje, o norint patenkinti jo poreikius, reikia technologijų, naudojančių daug vandens, elektros ir pan.

Kita techninių kultūrų plitimo priežastis – augalai yra labai geras atsinaujinantis šaltinis chemijos pramonei. Štai JAV paskelbė iki 2025 m. norinti pakeisti ketvirtadalį chemijos pramonėje suvartojamos naftos atsinaujinančiais šaltiniais.

„Aš matau galimybes, kurios ateina – jei galima daryti tokius pakeitimus, gal pavyktų chemijos pramonę padaryti „žalią“, pvz., užsiauginti bulvę, kuri gamintų plastmasę. Beje, teoriškai tai įmanoma“, – šypteli dr. Meškys. Jis pripažįsta galimus pavojus – galbūt minėtosios bulvės ims kryžmintis su kitomis bulvėmis, galbūt susimaišys su valgomosiomis, bet, mokslininko nuomone, tai – vartojimo ir naudojimo kultūros klausimas.

„Žmonės įsitikinę, jog kuriantys mokslininkai tiesiog nieko negalvoja, neskaičiuoja rizikos, neatlieka bandymų, o tik siekia realizuoti savo idėjas, būti pirmi ir pinigų užsidirbti. Gal esti ir tokių, bet tam yra didžiulė, griežta kontroliavimo sistema. Į GMO problemą reikia žiūrėti keliomis plotmėmis. Viena vertus, tai mokslo uždavinys, naujų technologijų paieškos. Kita dalykas, kiek ir kaip tos technologijos naudojamos – tvarkingai, sąžiningai ar ne, neša jos pelno ar ne, ir kam jį neša“, – sako p. Rolandas ir pasakoja, jog tradiciniu būdu išvestų veislių nereikalaujama tirti taip griežtai kaip GM. Nors dauguma mano, kad jos nepavojingos, nes esą atsirado natūraliu būdu, tačiau nukrypimų jose taip pat gali būti.

Klausiamas, ar realu galvoti apie ateitį be GMO, mokslininkas teigia taip nemanantis. Pasak jo, viskas priklauso nuo to, kaip žmonės norės gyventi: galima grįžti į natūrinį ūkį, nebegaminti vakcinų ir pan. Ir vis dėlto, dr. Meškio nuomone, vadinamųjų techninių GM kultūrų – tokių, kaip medvilnė, ne maistui skirti javai ir pan., – bus auginama daugiau. Kalbant apie maistą, pašnekovas sako, jog turėtume apsistoti prie tradicinių gamybos būdų.

„Visuomenės nuomonė apie GM produktus – labai priešiška. Tai reiškia, kad tokių produktų nepavyks parduoti. Jeigu pardavimas kelia daug problemų, vadinasi, niekas to ir nesistengs daryti, net jei produktas niekuo nesiskiria ar yra geresnis už tradicinį. Paradoksas, bet ne visos naujosios technologijos, net labai pažangios, pasiekia vartotojus. Viena priežastis – žmonių nuomonė, kita – jomis pakeisti senas yra labai brangu“, – kalba p. Rolandas.

Pavyzdys – vandenilio technologija. Kuriantieji vandeniliu varomus automobilius dar turi išspręsti daugybę techninių problemų, bet tarkime, jog toks automobilis atsirado, buvo sukurti būdai, kaip vandenilį saugiai gabenti ir pigiai gaminti. Skaičiuojama, jog vien JAV norint visas benzino kolonėles pakeisti šia švaria technologija reikėtų 1.000 mlrd. USD. Todėl įsitvirtina tos naujosios technologijos, kurios kuria labai didelę pridėtinę vertę, arba jos įsitvirtina tose šalis, kur jomis ne keičiamos senos sistemos, o viskas statoma/kuriama iš naujo.

„Grįžtant prie GMO – taip, tai nauja technologija. Taip, ji turi daug gerų savybių ir gali išspręsti dalį problemų. Bet, žinoma, ji sukurs ir naujų problemų. Nėra nė vienos tobulos technologijos“, – sako dr. Meškys ir vėl pateikia pavyzdį. Diabetu sergantys žmonės gydomi insulinu – šį „gamina“ GM bakterijos. Viena vertus, šia liga sergantys žmonės nemiršta anksti, kita vertus, padidėja rizika susirgti kraujagyslių atrofija. Kitas pavyzdys – gydant antibiotikais, kyla problemų dėl organizmo atsparumo. Bet jeigu negydysi, žmogus gali mirti.

„Tai gydyti ar negydyti? Gydyti ir turėti kitų problemų, ar negydyti ir gyventi trumpiau?“ – retoriškai klausia pašnekovas. Pasak jo, ta pati dilema iškyla ir kalbant apie GMO. Dėl GM augalų keisis auginimo technologijos, galbūt, jei bus auginami dideliais plotais, jie pradės veikti kitus. Gal, bet kol kas niekas negali tiksliai pasakyti.

„Bet šios technologijos galimybės yra milžiniškos, ir ji judės į priekį. Dabartinės GMO lyderės – JAV, auganti Kinija – ja naudosis ir toliau. O jeigu naudosis jos, naudosis ir kiti. Gerai tai ar blogai – nežinau“, – sako dr. Meškys.

GMO: vieno atsakymo nėra

* * *

Straipsnis publikuotas VŽ "Savaitgalyje" balandžio 2 d.