Estija rekomenduota priimti į euro zoną (PAPILDYTA 2)

Estija vienintelė iš devynių vertintų valstybių atitiko visus būtinus kriterijus ir vienintelė rekomenduojama nuo 2011 m. sausio 1 d. prisijungti prie euro zonos. (nauji du pirmi skyriai)

Tai konstatavo Europos Komisija, trečiadienį paskelbusi konvergencijos ataskaitą.

Galutinį sprendimą dėl Estijos galimybių įsivesti eurą liepą priims ES finansų ministrų taryba ECOFIN. Prieš tai savo nuomones pareikš Europos Parlamentas, birželį susitiksiantys ES vadovai.

Savo ruožtu trečiadienį atskirą ataskaitą paskelbęs Europos centrinis bankas, vertindamas infliaciją Estijoje, yra skeptiškenis nei EK.

Anot ECB, dabartiniai infliacijos rodikliai yra lemti laikinų veiksnių ir valstybei gali būti sudėtinga suvaldyti kainas vėl atsigaunant ekonomikai - jau artimiausiais mėnesiais infliacija išaugs.

EK vis dar prognozuoja, kad šiemet šalyje infliacija sudarys 0,2%, kitąmet - 1,3%, o 2011 m. pasieks ECB nustatytą ribą - 2%.

Kovą vidutinė metinė infliacija šalyje sudarė -0,7%. Tuo tarpu Mastrichto kriterijus siekė 1%.

Komentuojama, kad skirtingi vertinimai gali būti išbandymu priimant galutinius vertinimus dėl euro zonos galimos naujokės. Tačiau Bloomberg naujienų agentūra primena, kad 16 euro zonos vyriausybių turi tik formalių galių dėl zonos naujokių ir niekada neatmetė EK rekomenduotos valstybės. Savo ruožtu ECB balsas yra tik patariamasis.

Politikos tąsa

Europos Komisija dėsto, kad siekdama sėkmingo euro įsivedimo, Estija turi ir toliau tęsti protingą fiskalinę politiką, tinkamai ir laiku reaguotį į galimus ekonomikos disbalansus, konkurencingumo problemas.

Kitos vertintos šalys - Lietuva, Bulgarija, Čekija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija - neatitiko visų keliamų reikalavimų. Kandidatėms į euro zoną numatyti biudžeto deficito, infliacijos, valiutos kurso stabilumo, ilgalaikių palūkanų kriterijai.

14 mlrd. EUR (48,3 mlrd. Lt) dydžio ekonomiką turinti Estija pretenduoja tapti 17 euro zonos nare, ji būtų antra mažiausia po Maltos.

Pastaraisiais metais eurą įsivedė slovėnai ir slovakai.

Testas

Estijos pakvietimas kitąmet tapti euro zonos nare yra teigiama žinia Lietuvai ir paskatins ją pasitempti, mano premjeras Andrius Kubilius. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas taip pat mano, kad pirmosios buvusios Sovietų Sąjungos šalies priėmimas į euro zoną yra svarbus žingsnis ir padidins pasitikėjimą kitomis šalimis, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Pasak Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio, Estija, norinti įsivesti eurą sausį, yra tarsi bandomasis triušis, parodantis, ar pagrindiniai euro zonos nariai yra pasiruošę tęsti plėtrą.

"Jeigu Estija bus priimta, tai parodys, kad euro zonos plėtra tęsis ir toliau. Tokiu atveju, įveikiant šią krizę, nebus pagrindo teigti, kad kitos šalys neturėtų būti įtrauktos į euro zoną" - interviu Latvijos televizijos programai "900 sekundžių" sakė jis.

Lietuvos vyriausybė tikisi 2014 m. pakeisti nacionalinę valiutą euru. Tuo pačiu metu eurą įsivesti nori ir Latvija.

Pasak p. Dombrovskio, Estija "labai įtikinamai" atitiko euro įvedimo kriterijus ir tikimybė, kad šalis šiandien sulauks teigiamos rekomendacijos iš Europos Komisijos buvo pakankama, tačiau galutinį sprendimą turės priimti politiniai lyderiai. Pagrindiniu smuiku čia turėtų griežti Vokietijos Vyriausybė.

Graikiškas slenkstis

Diskusijų dėl patekimo į 16 valstybių šiuo metu vieninjančią euro zoną reikalavimų griežtumo kilo į viešumą iškilus faktams apie Graikijos klastotą statistiką (siekiant įsivesti eurą) ir šios šalies sukeltus finansinius neramumus Europoje. Užsienio naujienų agentūros pranešė, kad dėl to kai kurios vyriausybės nenori priimti naujų šalių į euro zoną.

„Mus pradėjo neraminti atsirandančios diskusijos, ar nevertėtų atidėti euro zonos plėtros arba pakeisti Mastrichto kriterijus“, - pabrėžia p. Dombrovskis.

Jo teigimu, problema yra ne kai kurių Europos Sąjungos šalių noras įsivesti eurą, nes tokia galimybė labai aiškiai apibrėžiama Mastrichto kriterijumi - valstybė arba juos atitinka, arba ne.

„Problema yra kontrolės mechanizmo stygius euro zonoje“, - sako p. Dombrovskis.

1992 m. Mastrichto sutartyje nustatyta, į euro zoną gali stoti šalis, kurios biudžeto deficitas yra ne didesnis nei 3% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o viešojo sektoriaus skola neviršija 60% BVP. Be to, vidutinė metinė infliacija negali viršyti kriterijaus, kuris apskaičiuojamas prie trijų mažiausių infliacijų ES valstybėse vidurkio pridedant 1,5 procentinio punkto.

Lietuva bandė eurą įsivesti 2007 m., tačiau tam sutrukdė per didelė infliacija.

"Estijos sėkmė dar kartą patvirtina, kad kryptinga ir atsakinga politika duoda teigiamus rezultatus. Esu tikras, kad šis kaimynų įvertinimas sustiprins Lietuvos ryžtą siekti užsibrėžtų tikslų. Noriu pažymėti, kad euras – nėra tikslas savaime. Lietuvai siekis tapti euro klubo nare yra efektyvi priemonė užtikrinti finansinę tvarką, drausmę, neišlaidavimą bei gyvenimą pagal turimus išteklius", – sako premjeras Andrius Kubilius.