Estijai gali tekti ne tas euras, kurio siekta

Estijos politikams džiaugiantis EK rekomendacija šaliai leisti įsivesti eurą, pasigirsta vis daugiau abejonių, ar estams dabar verta imtis tokio svarbaus valiutos keitimo projekto.

Pavyzdžiui, jau anksčiau skeptiškai narystės euro zonoje atžvilgiu nusiteikęs bankininkas Indrekas Neiveltas dėsto, kad, nepaisant būsimos naudos, tai jau ne tas euras, kurio siekta, dienraštį "Postimees" cituoja dv.ee.

"Dabar jau žinome, kad Europai teks ieškoti šimtų milijardų eurų, padedant skolų krizės krečiamoms valstybėms, o Estijai taip pat teks prie to prisidėti. Iki šiol mes buvome įpratę ką nors gauti iš Europos, dabar teks atiduoti. Atsidursime padėtyje, kai Estija bus priversta skolintis ir naudoti rezervus", - komentuoja p. Neiveltas.

Savo ruožtu Alfas Vanagas, Baltijos tarptautinio ekonomikos politikos tyrimo centro (BICEPS) direktorius, Latvijos dienraščiui "Dienas Bizness" dėsto, kad euro zonos plėtra kiekvieną kandidatę verčia galvoti, kada bus palankiausias metas keisti valiutą, rašo rus.db.lv.

Anot p. Vanago, abejotina, ar skolų krizės metu verta skubėti įgyvendinti tokią svarbią valiutos pertvarką.

Algimantas Variakojis, nepriklausomas finansų ekspertas, investicijų įmonės "Mesinvest" valdybos pirmininkas, "Verslo žinioms" tai pat kalbėjo, kad "mes pripratome nebekelti klausimo, kam reikia euro, nes nauda atrodo savaime suprantama".

"Bet padėtis ES keičiasi, euro zonoje tvyro įtampa ir nebeliko "savaime suprantamų" motyvų".

Nežinomi motyvai

Kad dabar prastas metas prisijungti prie euro zonos, mano ir Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos finansų profesorius Edwardas Altmanas, skelbia Bloomberg naujienų agentūra.

Jis svarsto, kad dabartinį sprendimą rekomenduoti estus galbūt lėmė euro zonos vidinės politikos priežastys, apie kurias nežinome, galbūt jie nori pademonstruoti, kad regionas vis dar yra dinamiškas.

Profesorius, sukūręs bankroto tikimybę nustatančio rodiklio skaičiavimą, dėsto, kad Europos fiskalinės problemos gali dar tęstis, nes privatus sektorius nėra toks stiprus, koks turėtų būti.

"JAV ir Europoje yra didelis skirtumas, vertinant privatų sektorių, - kalba p. Altmanas. - Valstijų privatus sektorius yra labai sveikas ir jie imasi naujovių, keičiasi daug geriau nei bet kur kitur pasaulyje".

Nauda

Tačiau net jei estams ir tektų skolintis, norint prisidėti prie euro zonos valstybių gelbėjimo, tai valstybė, tikėtina, galės daryti pigiau - euras gali pagerinti šalies skolinimosi reitingus.

Tarptautinė skolinimosi reitingų agentūra "Moody's" praneša, kad EK rekomendavus estus į euro zoną, didėja tikimybė, kad skolinimosi reitingas šiai šaliai bus pagerintas. O tai jau gali atsitikti po liepą numatomo galutinio sprendimo dėl Estijos narystės euro zonoje.

Kennethas Orchardas, "Moody's" vyresnysis kredito analitikas, sako, kad narystė euro zonoje teigiamai paveiks Estijos vyriausybės kreditingumą, panaikins su mokėjimų balansu, valiuta susijusias rizikas.

Vardindami naudą Estijai, ekspertai taip pat dėsto, kad šalis sumažins valiutos konvertavimo išlaidas, kainų nustatymas bus skaidresnis, dings kalbos apie devalvavimą. Be to, tikimasi, kad narystė euro zonoje padės pritraukti daugiau investuotojų, o tai sukurs naujų darbo vietų, taip padidinat bendrą ekonomikos lygį.