Laiko pagalvoti dėl euro turime

Lietuva dar turi trejus-ketverius metus, kol realiai galėtų įsivesti eurą. Tad yra laiko pamatyti, koks likimas ištiks euro zoną ir ar reikia šios valiutos, antradienį vykusioje diskusijoje teigė ekonomistai.

Pasak diskusijoje "Ar Lietuvai verta veržtis į euro zoną?" kalbėjusio Gitano Nausėdos, AB SEB banko prezidento patarėjo, nesvarbu, Lietuva nori euro ar ne, laikytis finansinės disciplinos yra geras ir sveikas ekonomikai dalykas, o tai užtikrina siekis išpildyti Mastrichto kriterijus.

Ekonomisto teigimu, stabilų valiutos kursą naudinga turėti to regiono atžvilgiu, su kuriuo daugiausiai prekiaujama. Savo ruožtu, Lietuvos eksportas esą yra orientuotas į euro zoną, nemaža dalis prekių į Lietuvą atkeliauja iš ten.

"Mums nereikėtų blaškytis. Yra kalbančių, kad euro zona susprogs, valiuta iširs – aš tais pranašautojais netikiu, manau, kad euro zonos tvirtumą lemia daug rimtesni veiksniai. Todėl savo strategijos orientuotis į euro zoną turėtume laikytis", - teigė p. Nausėda.

"Ar mes skubėsime, ar neskubėsime, turime 3-4 metų laiko tarpą, per kurį pamatysime, kaip viskas išsirutulios. Jeigu atsitiks, kad apokaliptiniai pranašautojai buvo teisūs, bet kada galėsime šį procesą sustabdyti" , - kalbėjo ekonomistas.

Jo žodžiais, kaip kad moteris negali būti "pusiau nėščia", taip ir Lietuvos bankas negali vykdyti savarankiškos pinigų politikos valiutų valdybos modelyje, kurį taiko Lietuva.

Siūlo išlaikyti deficitą

Valdemaras Katkus, nepriklausomas finansų analitikas, savo ruožtu teigė, kad šiuo metu kyla didžiulis klausimas, koks turėtų būti valstybės užsienio skolos dydis.

"Nereikia skubėti laikytis biudžeto deficito reikalavimo. Tai – paskutinis mūsų laisvės laipsnis. Kaip parodė ši krizė, kurią sukėlė privatus sektorius JAV, jo skolos permestos ant valstybės, viešasis sektorius turi tai suvirškinti", - sakė p. Katkus.

Tai, kad viešojo sektoriaus deficitas neviršytų 3% BVP, yra vienas iš kriterijų, siekiant įvesti eurą. Kad Lietuva eurą įsivestų 2014 m., deficito kriterijų, kaip ir kitus, ji turėtų atitikti 2012 m. pabaigoje. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 8,9% BVP.

"Vyriausybė turėtų euro įvedimo datą nustatyti ne 2014 ar 2016 m., kurios nėra pagrįsots, tada, kai būsime pasiruošę", - pabrėžia p. Katkus.