Kubilius: Lietuva vis dar siekia eurą įsivesti 2014 m. (PAPILDYTA)

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius interviu Bloomberg TV pareiškė, kad Lietuva vis dar bando į euro zoną įstoti 2014 m. (atnaujintas pirmas skyrius)

Anot Londone viešinčio ministro pirmininko, Lietuva vis dar tiki Europa ir euru, o nacionalinės valiutos pakeitimas yra "labai aiškus strateginis tikslas".

Vyriausybės vadovas tuo pačiu paragino ES siekti labiau koordinuotos fiskalinės ir ekonominės politikos, kad ateityje būtų išvengta naujų krizių.

"Norėtume matyti daugiau ramybės ir stabilumo, tačiau tikimės, kad Europa susitvarkys", - viliasi p. Kubilius.

Tuo pačiu jis dėstė, kad dabartinis euro kurso nuosmukis buvo naudingas Lietuvai - valstybė tapo konkurencingesnė eksportuotoja.

Vienai didžiausių pasaulio verslo televizijų šalies premjeras taip pat kalbėjo, kad ūkio atsigavimas jau yra pakeliui:

"Pirmo ketvirčio rodikliai buvo geri, eksportas sparčiai atsigauna".

Taip pat tikimasi, kad liberalizavus darbo santykius, gerės padėtis darbo rinkoje.

Deficitas ir skola

Šalis bandė valiutą pakeisti ir nuo 2007 m., tačiau tuomet sutrukdė per didelė infliacija. Savo ruožtu dabar tenka tvarkytis su Mastrichto kriterijų viršijančiu biudžeto deficitu. Leistinos ribos viršijimo link juda ir valstybės skola.

Ponas Kubilius pavasarį skaičiavo, kad per artimiausius dvejus metus Lietuvai viešųjų išlaidų ir pajamų skirtumą reikia sumažinti apie 4,5 mlrd. Lt, kad 2012 m. būtų pasiektas 3% BVP viešojo sektoriaus biudžeto deficitas, o 2014 m. įvestas euras.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė konstatavo, kad Lietuvos skola šiuo metu auga tokiu tempu, kad nesiėmus priemonių jau 2014 m. pasieks 60% BVP ir augs toliau. 60% - riba, nustatyta Mastrichto kriterijumi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželį pabrėžė, kad euras yra ne tikslas, o naudinga priemonė ilgalaikiam ekonominiam tvarumui užtikrinti. Šalies vadovės žodžiais, svarbiausia, kad šalies politikai elgtųsi labai atsakingai, nes euras, kaip priemonė, sumažina politinio populizmo galimybę, taigi užtikrina tam tikrą saugumą.

Abejonės

Savo ruožtu ES pritarus Estijos narystei euro zonoje nuo kitų metų sausio, pradėta komentuoti, kad dabar nėra pats geriausias laikas prisijungti prie valstybių skolų problemų krečiamo regiono.

"Verslo žinios" jau rašė, kad Graikijos pavyzdys nubraukė lygybės ženklą tarp euro zonos ir garantuoto finansinio stabilumo. Šiuo metu nė viena valstybė, įsivedusi eurą, neatitinka Europos Sąjungos stabilumo normų, o garsūs pasaulio ekonomistai jau prognozuoja, kad euro zona apskritai gali žlugti. Todėl ir Lietuvoje pasigirsta svarstymų, ar reikia taip brangiai mokėti siekiant jį įsivesti. Vis dėlto dauguma ekspertų tikina, kad verta.

Ekonomistai svarsto, kad Lietuva dar turi trejus-ketverius metus, kol realiai galėtų įsivesti eurą. Tad yra laiko pamatyti, koks likimas ištiks euro zoną ir ar reikia šios valiutos.

Taip pat teigiama, kad stabilų valiutos kursą naudinga turėti to regiono atžvilgiu, su kuriuo daugiausiai prekiaujama. Savo ruožtu, Lietuvos eksportas yra orientuotas į euro zoną, nemaža dalis prekių į Lietuvą atkeliauja iš ten.

Gegužę portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atlikta apklausa, parodė, kad 55,4% respondentų mano, kad euras Lietuvos valiuta taps vėliau nei 2014 m., o 10,9% laikosi nuomonės, kad euro Lietuva niekada neturės. Maždaug penktadalis gyventojų mano, kad 2014 m. taps data, kai Lietuva įstos į euro zoną, 8,8% mano, kad tai nutiks 2013 m., o 3,4% yra kur kas optimistiškesni.

2014 m. eurą įsivesti bando ir Latvija. Lenkija kol kas oficialiai datų nėra nustačiusi.