NOURIELIS ROUBINIS: Prisisekite saugos diržus

Po 2008 – 2009 m. recesijos didžiuliu monetariniu ir fiskaliniu stimuliavimu bei finansinio gelbėjimo programomis dirbtinai skatinama pasaulinė ekonomika šiais metais, kuomet ims silpti šių priemonių poveikis, turėtų gerokai sulėtėti. Dar blogiau, nebuvo susitvarkyta su krizę paskatinusiu pamatiniu pertekliumi – per dideliu privataus sektoriaus (namų ūkių, bankų bei kitų finansų įstaigų, netgi didelės dalies korporacijų) prasiskolinimu.

Privatus sektorius vos pradėjo mažinti savo skolas. Be to, dėl automatinių stabilizatorių poveikio išaugo biudžeto deficitas ir valstybės skola, o anticiklinis keinsiškas fiskalinis stimuliavimas bei milžiniška finansų sistemos nuostolių suvisuomeninimo kaina ženkliai padidino išsivysčiusių šalių viešojo sektoriaus prasiskolinimą.

Geriausiu atveju išsivysčiusių šalių laukia anemiško, žemesnio nei įprasta augimo periodas, nes namų ūkių, finansų institucijų ir valstybių prasiskolinimo mažinimas paveiks vartojimą ir investavimą. Pasauliniu lygiu, šalys, kurios išleisdavo per daug – Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Graikija ir kitos dabar turi sumažinti skolas. Jau dabar jos išleidžia, vartoja ir importuoja mažiau.

Tačiau per daug taupiusios šalys – Kinija, kylančios Azijos šalys, Vokietija ar Japonija nedidina savo išlaidų ir nekompensuoja skolas mažinančių šalių išlaidų sumažėjimo. Todėl pasaulinės bendrosios paklausos atsigavimas bus silpnas, tai taip pat gerokai sumenkins pasaulinį augimą.

Pasaulinis sulėtėjimas, kuris jau matomas antrojo 2010 m. ketvirčio duomenyse, antrojoje metų pusėje dar labiau pagilės. Nebesijaus fiskalinio stimuliavimo poveikio, nes daugelyje šalių įsigalios taupymo programos. Inventoriaus pertvarkymas, skatinęs augimą keletą ketvirčių, užbaigs savo ciklą. Paklausą iš ateities, pavyzdžiui, skatinant pirkti automobilius ir namus, pavogusios mokesčių politikos poveikis mažės programoms einant į pabaigą. Darbo rinkos situacija liks prasta, bus sukuriama mažai darbo vietų, o tarp vartotojų plis blogos nuotaikos.

Jei pavyks išvengti „W“ formos antrojo nuosmukio, tikėtiniausias įvykių išsivysčiusiose šalyse scenarijus bus tik pusėtinas „U“ formos atsigavimas. JAV metinis augimas labai žemas buvo jau pirmojoje 2010 m. pusėje (2,7% pirmajame ketvirtyje ir prognozuojamas 2,2% balandį – birželį). Augimas turėtų dar sulėtėti iki 1,5% antrojoje šių metų pusėje ir 2011 m. pradžioje.

Kad ir kokią abėcėlės raidę primins JAV ekonomikos raida, mums atrodys tarsi vyktų recesija. Tokią situaciją garantuos menkas darbo vietų kūrimas bei tolesnis nedarbo augimas, didelis cikliškas biudžeto deficitas, naujas būsto kainų kritimas, dar didesni bankų nuostoliai iš paskolų būstui, bei grėsmė, kad Kongresas imsis protekcionistinių priemonių prieš Kiniją.

Euro zonos padėtis atrodo dar prasčiau. Metų pabaigoje, suveikus taupymo priemonėms ir krentant akcijų rinkoms, augimas gali priartėti prie nulio. Staigus skirtumo tarp už paskolas valstybėms, korporacijoms bei už tarpbankines likvidumo paskolas mokamas palūkanas padidėjimas pakels kapitalo kainą, o baimė prisiimti riziką, nepastovumas bei valstybių nemokumo grėsmės išaugimas dar sumenkins verslo, investuotojų bei vartotojų pasitikėjimą. Euro smukimas pataisys Europos išorinį balansą, tačiau naudą daugiau nei atsvers žala, kurią patirs eksporto ir augimo galimybės JAV, Kinijoje ir kylančiose Azijos šalyse.

Lėtėjimo ženklų pastebima net ir Kinijoje, nes valdžia bando suvaldyti ekonomikos perkaitimą. Sulėtėjimas išsivysčiusiose šalyse bei euro silpimas dar pakenks Kinijos augimui, šių metų pabaigoje jos 11% viršiję augimo tempai turėtų sumažėti iki 7%. Tai blogos naujienos eksporto augimui kitose Azijos šalyse, bei šalyse, turtingose žaliavomis, kurios darosi vis labiau priklausomos nuo Kinijos importo.

Svarbia auka taps Japonija, čia anemiškas realiųjų pajamų augimas mažina vidaus paklausą, o menką augimą bepalaiko tik eksportas į Kiniją. Japonijai taip pat kenkia ir menkas augimo potencialas, sumažėjęs dėl nevykstančių struktūrinių reformų ir neveiklios vyriausybės (per ketverius metus pasikeitė keturi ministrai pirmininkai), didelės viešosios skolos, prastų demografinių tendencijų bei stiprios jenos, kuri vis sustiprėja kuomet pasaulio rinkose pakyla rizikos baimė.

Jei JAV augimas sumažės iki 1,5%, euro zona ir Japonija ims stagnuoti, o Kinijos augimas nukris žemiau 8%, tai gal ir nereikš pasaulinio susitraukimo, tačiau atrodys ne ką geriau. Tokią nestabilią pasaulinę ekonomiką į tikrą recesiją gali nustumti bet koks papildomas šokas.

O potencialių tokio šoko priežasčių yra daug. Gali pagilėti euro zonos šalių nemokumo problemos, o tai sukeltų antrą turto kainų korekcijų, nenoro prisiimti rizikos, nepastovumo ir finansinio užkrečiamumo raundą. Pragaištingas užburtas kainų korekcijos ir lėto augimo ratas, kartu su kitais rinkos kol kas neįvertintais žemyn stumiančiais siurprizais, gali dar labiau numušti turto kainas ir dar sulėtinti augimą – šie procesai pasaulinę ekonomiką ir įstūmė į recesiją.

Be to, negalime atmesti galimybės, kad per artimiausius 12 mėnesių Izraelis smogs karinį smūgį Iranui. Jei tai nutiks, naftos kainos gali staigiai pašokti aukštyn ir, kaip 2008 metų vasarą, paskatinti pasaulinę recesiją.

Galiausiai, politikams baigiasi įrankiai. Papildomos monetarinės laisvinimo priemonės neturės didelės įtakos, daugelyje išsivysčiusių šalių nebėra daug vietos tolesniam fiskaliniam stimuliavimui, be to, gerokai sumažės galimybės išgelbėti „per dideles, kad žlugtų“ (ir tuo pat metu per dideles, kad būtų išgelbėtos) finansų įstaigas.

Taigi, kai žlugs optimistų iliuzijos pamatyti staigų „V“ formos atsigavimą, išsivysčiusios šalys geriausiu atveju sulauks „U“ formos atsigavimo, kuris kai kuriais atvejais, pavyzdžiui Japonijos ir euro zonos, gali būti pakankamai ilgais ir nusitęsti į „L“ formos beveik depresinę situaciją. Išvengti antrojo nuosmukio bus sunku.

Tai pakenks didžiajai pasaulinės ekonomikos vilčiai, stipresnių kylančių rinkų atsigavimui, nes jokia šalis ekonomiškai nėra sala. Juk augimas daugelyje kylančiu rinkų šalių, pradedant nuo Kinijos, labai priklauso nuo to, ar pozicijas atgaus išsivysčiusios šalys. Taigi prisisekite saugos diržus, laukia nepatogi kelionė.

Nourielis Roubinis yra „Roubini Global Economics“ (www.roubini.com)pirmininkas, Niujorko universiteto „Stern“ verslo mokyklos ekonomikos profesorius bei knygos „Krizės ekonomika“ bendraautorius.

Project Syndicate, 2010.
www.project-syndicate.org