Valstybinių įmonių neefektyvumas dangstomas europiniais pinigais

Valstybinėms įmonėms nereikėtų mainais į solidesnius dividendus grasinti tarifų didinimu, jei jos išnaikintų švaistymą, nuostolius arba tai, kas versle nesukuria vertės. Efektyvumui didinti verslininkai siūlo parengti reiklius metinius planus, įmonėse susodinti kompetentingas valdybas.

Aurelijus Rudys, UAB „Intervilža“ direktorius, bando prisiminti, kokius sprendimus jam teko priimti, kad dailylentes gaminanti įmonė kuo lengviau išgyventų krizę. Dalis darbuotojų buvo atleista, o kai kurių pareigos išplėstos. Nenaudojami įrenginiai parduoti, nebūtinas nekilnojamasis turtas – išnuomotas, rašo "Verslo žinios".

Jis pabrėžia: valstybinėms įmonėms keliami tikslai turi būti sunkiai įgyvendinami, kad būtų neįmanoma dirbti atsipalaidavus. O valdybų ir įmonių vadovams būtina įteisinti asmeninę atsakomybę už priimamus sprendimus. Dar priduria, kad nepritaria pasigirstantiems siūlymams mokėti solidžias algas už darbą, o ne už rezultatus.

„Jei valstybinių įmonių vadovai nemato, kur galėtų sutaupyti, gal atliekant valstybinių įmonių auditą reikėtų pasikviesti nepriklausomų ekspertų, verslo įmonių atstovų“, – svarsto „Intervilžos“ direktorius.

Anot Rimvydo Veličkos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Įmonių valdymo ir restruktūrizavimo komiteto pirmininko ir UAB „Verslo vadyba ir apskaita“ direktoriaus, monių valdybose turėtų sėdėti ne viceministrai, departamentų direktoriai ar skyrių vedėjai, o specialistai, išmanantys apie įmonių valdymą ir žinantys, kaip veikia rinka.

„Deja, kol į šalį plaukia europiniai pinigai, veiklos efektyvumas nustumiamas į paskutinę vietą“, – apgailestauja LPK atstovas.