Protingieji kurmiai suskaičiuotų, tik jų tarp politikų nėra

Lietuvos mokesčių sistemą dėl taikomo neapmokestinamų pajamų dydžio drąsiai galima vadinti progresyvia, tačiau jau kelias savaites politikai, užuot darbą dirbę, ginčijasi, ar reikia dar daugiau progresyvumo. Bėda ta, kad nė vienas jų į savo argumentų krepšelį neįdeda konkrečių skaičių, pirmadienį rašo "Verslo žinios".

Sociologas Romas Lazutka aiškina, jog gyventojų pajamų mokesčių (GPM) progresinė sistema nėra savaiminis blogis. Jis sako, nors esąs tokios sistemos šalininkas, socdemų siūlymams nepritaria. Kita vertus, aiškina, jog protingai išdėliojus tarifo augimą, šis mokestis būtų ne tik naudingas viduriniajam visuomenės sluoksniui, bet ir prisidėtų prie vidaus vartojimo didinimo.

Tuo tarpu pasak Rūtos Skyrienės, Investuotojų forumo vykdomosios direktorės, istoriškai taip susiklostė, kad progresiniai mokesčiai dažniausiai taikomi (90%) aukšto ekonominio išsivystymo šalyse. Jos nuomone, progresinio mokesčio naštą labiausiai pajaučia (o kita vertus, valstybė gauna daugiau mokesčių) vadinamojo viduriniojo sluoksnio gyventojai.

„Progresinio pajamų mokesčio tarifo įvedimas turėtų ribotą naudą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, tuo tarpu neišvengiamai neigiamai veiktų vidutinį ir didesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų padėtį, neskatintų darbo užmokesčio didėjimo, aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų augimo“, – svarsto Kristina Kriščiūnaitė, UAB „PricewaterhouseCoopers“ partnerė.

Solidarumo mokestis
Kaip aiškina p. Lazutka, progresiniai mokesčiai nesužlugdo daugiau uždirbančio asmens, tačiau jis sutinka, jog Lietuvoje sudėtinga kalbėti apie tokią GPM sistemą, nes žmonių (šeimų) pajamos menkos.

„Visada bus sunku nustatyti progresinių mokesčių ribą. Kalbant apie Lietuvos aktualijas nedrįsčiau sakyti, jog ta riba prasideda nuo 3.000 Lt ar nuo 5.000 Lt. Bet kuriuo atveju reikia įvertinti kontekstą – vienoks jis Liuksemburge ar Šveicarijoje ir kitoks Suomijoje ar Italijoje. Socdemų pasiūlyta skalė nėra gera, nes numatytas itin didelis tarifo šuolis nuo 15% iki 33%. Tačiau jį sumažinus, tarkime, iki 25% būtų galima svarstyti šią idėją“, – dėlioja profesorius.

Jis skaičiuoja, jog 3.000 Lt uždirbantis asmuo GPM sumokėtų 15%, tai yra 450 Lt. Jei jis uždirbtų 4.000 Lt, tai už ketvirtą tūkstantį, kuris būtų apmokestintas 25% GPM tarifu, jis mokėtų 250 Lt, o visas GPM siektų 700 Lt.

Visą straipsnį skaitykite pirmadienio "Verslo žiniose"

Protingieji kurmiai suskaičiuotų, tik jų tarp politikų nėra