Tyrimas: Lietuvoje - mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Baltijos šalyse

Lietuvoje šešėlinė ekonomika pernai sudarė 18,8% BVP, kai Estijoje ir Latvijoje - atitinkamai 19,4% ir 38,1% BVP, rodo Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje (SSE Riga) tyrimas. Palyginti su 2009 m., "šešėlis" mažėjo tik Estijoje.

Tyrimo duomenimis, 2009 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė 17,7%, Estijoje - 20,2%, o Latvijoje - 36,6%. Tyrimą atliko SSE Riga profesoriai Arnis Sauka ir Talis Putninis, rezultatai gauti kovo-balandžio mėnesiais apklausus po daugiau kaip 500 verslininkų bei įmonių akcininkų trijose Baltijos šalyse.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas vasarį skaičiavo, kad šešėlinės ekonomikos dalis šiemet padidės 1 procentiniu punktu ir bus lygi 28% BVP.

Trečiadienį publikuojamo tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad tik Estija sugebėjo sumažinti šešėlinės ekonomikos dydį, nors sumažėjimas ir nesiekė 1 proc. punkto. O daugiausia "pylos" tyrime kliuvo beveik dvigubai didesnę už kaimynus "šešėlio" dalį turinčiai Latvijai - apklausos duomenimis, šalies įmonės daug netiksliau deklaruoja savo finansinius rezultatus, darbuotojų skaičių, atlyginimų dydį ir kt.

Kita vertus, lietuviai nenusileidžia latviams pagal kyšininkavimo lygį - tyrimo duomenimis, "reikalams patepti" Latvijos įmonės pernai skyrė vidutiniškai 10,8% savo pajamų, Lietuvos verslininkai - 9,3%, o Estijos - 5,6% savo pajamų.

Tyrime skaičiuotas ir vidutinis kyšio dydis viešuosiuose pirkimuose. Latvijoje vidutiniškai jis siekia 9,5%, Lietuvoje - 5,9%, o Estijoje - vos 2,2% projekto sumos.

Nustatyta ir tai, kad didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis buvo Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, nuo jų Klaipėda su Panevėžiu stipriai atsiliko. Latvijoje vienvaldė "šešėlio" lyderė buvo Ryga, o Estijoje - Tartu bei Parnu regionai, stipriai pranokę Taliną.

Visą tyrimą galima rasti čia.