BVP rodiklio netobulumą EBPO kompensuoja nauju indeksu

Gintautas Degutis

Diskusijos apie Antrojo pasaulinio karo išvakarėse sukurto bendrojo vidaus produkto rodiklio kokybę įgavo naujų spalvų. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija po maždaug penkių dešimtmečių priėjo išvados, kad vien BVP neatspindi gyvenimo kokybės. Tad pastaroji nuo šiol bus matuojama atskiru indeksu.

Kitaip tariant, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) suprato, jog yra šalių, kuriose BVP vienam gyventojui, palyginti su išsivysčiusiomis Europos šalimis ar JAV, yra labai mažas, tačiau socialinės garantijos, gyventojų pasitenkinimas ir galbūt kiti rodikliai tose šalyse yra kur kas geresni nei Europoje ar JAV.

Tad organizacija pranešė, kad startavo „geresnio gyvenimo iniciatyva“ – priemonė gyvenimo kokybei šalyse narėse matuoti. Naujas EBPO „Geresnio gyvenimo indeksas“ tai – 11 rodiklių, tokių kaip pajamos, nedarbas, piliečių pasitenkinimas bei saugumo jausmas, rinkinys.

Skirtingai nei dabar egzistuojantiems indikatoriams – kaip antai Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksas – kiekvienam iš 11-os naujų rodiklių skirtingose šalyse galima suteikti skirtingą svorį. Tikimasi, kad tai leis tiksliau pamatuoti žmonių gyvenimą veikiančius socialinius-ekonominius reiškinius.

„Naujas indeksas leis sužinoti, ko iš tikrųjų nori piliečiai, ko jiems reikia ir, ką vyriausybės jiems duoda“, – sako Angelas Gurria, EBPO generalinis sekretorius.

Senos abejonės

„Daryti išvadas apie tautos gerovę matuojant nacionalines pajamas yra sunku“, – dar 1934 m. teigė JAV ekonomistas Simonas Kuznetsas, vienas iš bendrojo nacionalinio produkto (BNP) ir BVP rodiklio bendraautorių.

Jis taip pat siūlė šiais rodikliais remtis laikinai – net JAV Prekybos departamento Ekonominės analizės biuro tinklalapyje ir dabar aiškinama, kad metinės BNP prognozės 1942 m. buvo įvestos siekiant palengvinti karo meto planavimą.

Suprantama, kad kreipiant JAV ekonomiką karo link, buvo reikalingas rodiklis, padedantis matuoti šios pastangos sėkmę. Tačiau ir pats BVP ir BNP architektas p. Kuznetsas sakė, kad šie rodikliai neapima daugybės ūkio veiksnių, ką jau kalbėti apie socialinę sferą ir kitus žmonėms iš tiesų svarbius dalykus.

Josephas E. Stiglitzas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, yra perspėjęs, kad jeigu mūsų naudojamos matavimo priemonės prastos, mūsų veikla (pavyzdžiui, siekis padidinti BVP) gali iš tikro pabloginti gyvenimo lygį.

"Taip pat galime susidurti su netikromis dilemomis, pavyzdžiui, ar pasirinkti ekonomikos augimą, ar gamtos apsaugą, nors iš tikro priešpriešos tarp šių tikslų gali ir nebūti. Kita vertus, geresni ekonomikos matavimo metodai gali parodyti, kad saugodami gamtą galime kartu paskatinti ir ekonomiką", - viename savo komentarų rašė p. Stiglitzas.