Lietuvos banko vadovas euro įvedimą mato ne anksčiau 2015 m. (PAPILDYTA 2)

Inga Ramoškaitė

Eurą 2014 m. planuojančiai įsivesti Lietuvai gali tekti nukelti prisijungimo prie euro zonos datą. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, mano, kad eurą turėsime ne anksčiau kaip 2015 m., esą nors šaliai negresia problemos dėl viešųjų finansų konsolidavimo, koją gali pakišti auganti infliacija. (naujas trečias skyrius)

"Faktas tas, kad pagal dabartines mūsų prognozes, 2014 m. neatrodo tie metai, kada mes galėtume galvoti apie eurą", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė p. Vasiliauskas.

Anot jo, infliacija yra svarbiausias veiksnys, į kurį reikės atsižvelgti, o Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad infliacija didės.

"Mūsų prognozės sako, kad šiais metais mes tarsi ir atitinkame kriterijų, bet, pagal mūsų prognozes, nei 2012 m., nei 2013 m. mes neatitiksime tų kriterijų", - kalba LB valdybos pirmininkas.

Mastrichto sutartyje nustatyta, kad į euro zoną gali stoti šalis, kurios biudžeto deficitas yra ne didesnis nei 3% nuo bendrojo vidaus produkto, o viešojo sektoriaus skola neviršija 60% BVP. Be to, vidutinė metinė infliacija negali viršyti kriterijaus, kuris apskaičiuojamas prie trijų mažiausių infliacijų ES valstybėse vidurkio pridedant 1,5 procentinio punkto.

LB valdybos pirmininkas pabrėžia, kad sąlygų įgyvendinimas yra esminis dalykas prisijungiant prie euro zonos.

"Tikrai pats euras nėra toks dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis", - sako p. Vasiliauskas.

Jis dar kartą akcentuoja, kad eurui reikia tvarios ekonomikos, o kai ji tokia bus, tai ir eurą turėsime. Ponas Vasiliauskas sako tikįs, jog viešųjų finansų konsolidavimo problemos neturėsime, nepaisant 2012 m. Seimo rinkimų.

Kubilius tiki 2014 m.

2014 m. euro besitikintis premjeras Andrius Kubilius sutinka su p. Vasiliausko pastaba, kad infliacija yra iššūkis. Anot ministro pirmininko, atsakomybė pasiekti tokią infliaciją, kad atitiktų Mastrichto kriterijus, tenka Vyriausybei ir LB.

"Mūsų tikslas yra stabili finansinė politika, tvari finansų politika, maži deficitai ir sustabdytas skolos augimas. Tai yra pirmas tikslas, ir to tikslo mes nuosekliai laikomės. Šis tikslas sutampa su Mastrichto kriterijumi - deficitas mažiau 3% ir neauganti skola. Infliacijai įtaką daro ir pasaulio tendencijos, ir nacionalinės ekonomikos tendencijos", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio kalbėjo premjeras.

Ponas Kubilius lieka optimistas ir eurą Lietuvoje regi nuo 2014 metų. Iš Baltijos šalių eurą jau turi Estija. Šalis bendrą ES valiutą įsivedė šių metų sausio 1-ąją.

"Mūsų tikslas lieka tas pats - euras, kaip instrumentas turėti stabilią Lietuvos finansų sistemą jau nuo 2014 metų", - teigia premjeras.

Nesako "neįmanoma"

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog orientacinė data, kada Lietuva norėtų atitikti visus kriterijus įstoti į euro zoną, turėtų būti 2013 m., tam, kad anksčiausia narystės data būtų 2014 m., ir žada kartu su LB dėti visas pastangas, kad visi kriterijai būtų įvykdyti laiku.

"O ar įstosime mes į euro zoną, galbūt priklausys ir nuo kitų aplinkybių, tačiau dėl to mūsų ekonominės politikos tikslai, manau, turi orientuotis į tą terminą", - po Vyriausybės posėdžio kalbėjo finansų ministrė.

Ji sako pritarianti centrinio banko valdybos pirmininko susirūpinimui dėl infliacijos, nors pabrėžia, kad infliacijos iššūkiai nėra nauja žinia. Anot p. Šimonytės, ir Finansų ministerijos pasisakymuose, ir Konvergencijos programoje "galima atrasti tą patį susirūpinimą dėl infliacijos galimo probleminio klausimo siekiant narystės euro zonoje".

Tačiau, p. Šimonytės nuomone, teigti, kad Lietuva euro 2014 m. neturės, kad tai neįmanoma, negalima, reikia įvertinti ne tik tai, kokia šiais metais bus faktinė infliacija, t.y. kokia bus infliacijos bazė, bet ir koks bus infliacijos Mastrichto kriterijus.

"Aš manyčiau, kad Centrinio banko vadovas, kaip ir Vyriausybė mato problemą, mato infliacijos iššūkį, ir atitinkamai reikėtų kreipti savo pajėgas tiek, kiek mes galime tą padaryti, mes galime daryti įtaką tiems veiksniams, kurie nuo mūsų priklauso", - sako finansų ministrė ir vardija išlaidų politiką, bankų sektoriuje mini kreditavimą.

Tai, pasak p. Šimonytės, ankstesniais laikotarpiais didžiąja dalimi lėmė spartų infliacijos augimą:

"Tą reikia vertinti ir labai stipriai kontroliuoti".

LB prognozėmis, šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 5,6%, o kitų metų BVP didės 4,8%. Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, 2011 m. turėtų sudaryti 3,8%, 2012 m. - 3,9%.

Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, jog gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7%, o metinė infliacija padidėjo iki 5%.