Danske Bank kilstelėjo Lietuvos BVP ir infliacijos prognozes (PAPILDYTA)

Lūkesčius viršijęs Lietuvos BVP ir kitų rodiklių augimas paskatino "Danske Bank" perrašyti tikėtiną ekonomikos kilimo scenarijų. Šiems metams laukiamas 5,8% BVP prieaugis, vietoje 3,9%, kuris pieštas dar prieš paaiškėjant pirmojo ketvirčio ūkio rodikliams. Kartu kilstelėta ir infliacijos prognozė. (papildyta banko komentarais visame tekste)

“Danske Bank“ motyvuoja, kad kilstelėti ūkio augimo prognozę banką paskatino įspūdingi pirmojo ketvirčio ekonomikos duomenys - per metus ekonomikos raumenys paaugo 6,9%. Bankas laukė 5,1% postūmio.

Naujausias prognozes pateikiančioje apžvalgoje primenama, kad ūkį augti skatino labiau pastebimas atsigavimas vidaus vartojimo eilutėje. Vartojimo išlaidos IV ketv. buvo 4,5% gausesnės nei prieš metus, o fiksuotos investicijos padidėjo 41%.

„Kaip ir buvo tikėtasi, augimas tampa labiau subalansuotu – vis didesnį poveikį augimo tendencijoms daro vidaus paklausos augimas. Prognozuojame, kad vartojimo atsigavimas taip pat šiais metais įgaus pagreitį. Tai daugiausiai lems palanki fiskalinė politika. Realių fiskalinės konsolidacijos priemonių šiais metais įgyvendinta nebus. Spartus mažmeninės prekybos augimas ir atsigaunantys vartotojų lūkesčiai taip pat leidžia prognozuoti gana spartų vartojimo atsigavimą“, - apžvalgoje rašo Violeta Klyvienė, “Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

2012-iais laukiama 4,9% siekiančio BVP augimo (vietoj preliminarių 4,2% balandį).

Aukštyn ir kainos

Stumtelėdamas BVP prognozę “Danske Bank“ kilstelėjo ir tikėtiną Lietuvos infliacijos scenarijų. Šiemet laukiama 4,7% (balandį preliminariai prognozuota 3,4%) vidutinė metinė infliacija, kuri 2012-iais turėtų sulėtėti iki 3,6% (vietoj 2,5%).

Pasak p. Klyvienės, infliacija paspartės ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tai lems augančios energetinių išteklių bei maisto kainos.

Ekonomistės teigimu, šių veiksnių įtaka Lietuvos vartotojų kainų indeksui yra didesnė nei euro zonoje:

“Tai priklauso nuo objektyvių veiksnių – visų pirma, didesnio maisto produktų ir energetinių išteklių lyginamojo svorio vartotojų kainų indekse. Lietuvos namų ūkių išlaidų struktūroje išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro apie 26% tuo tarpu euro zonoje – 15%, išlaidos energetikai - Lietuvoje 15%, euro zonoje – apie 9%”.

Lietuvos BVP šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat metu, augo 6,9% ir metiniu šuoliu pranoko analitikų prognozes. Tai yra ketvirtas ketvirtis iš eilės, kuomet fiksuotas metinis BVP augimas.

Tačiau, pasak p. Klyvienės, darbo rinkos atsigavimas išlieka vangus, teigiamą ekonomikos augimo poveikį darbo rinka pajus tik šiek tiek vėliau.