Lietuvos oro uostai: augo pelnas, keleivių skaičius ir skrydžiai

Publikuota: 2017-01-12 Autorius: Atnaujinta 2017-01-12 13:51 Rašyti komentarą

Praėję metai Lietuvos oro uostams rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52.000. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60% ir pasiekė 233.000.

Gediminas Almantas, Lietuvos oro uostų (LOU) generalinis direktorius. Vlasdimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Gediminas Almantas, Lietuvos oro uostų (LOU) generalinis direktorius. Vlasdimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Gediminas Almantas, Lietuvos oro uostų (LOU) generalinis direktorius, skaičiuoja, kad, palyginti su 2015 m., keleivių skaičius išaugo 13%, skrydžių skaičius išaugo 5%.

„Bendras Europos vidurkis – 5% augimas, todėl dėl mūsų rezultatų gauname pagyrimų“, – sako p. Almantas.

Vilniaus oro uoste keleivių skaičius augo 14% – iki 3,8 mln. „Operuojame beveik ant terminalo pajėgumų ribos“ – sako p. Almantas.

Kauno oro uoste keleivių mažėjo 1%. Tačiau, anot LOU generalinio direktoriaus, tai reiškia keleivių srautų persiskirstymą, nes skrydžių skaičius šiame oro uoste augo 2%.

Palangos oro uostas labiausiai išsišoka iš bendrų rezultatų, ir, pasak p. Almanto, galbūt skrydžių skaičiumi augimas nėra įspūdingas, tačiau, įvertinus tai, kad oro uostas yra nedidelis ir regioninis, pasiekimas įvertintas ir pasaulyje.

LOU pajamos praėjusiais metais augo iki 29,8 mln. Eur. Didžiausias augimas – Vilniaus oro uoste. Ponas Almantas sako, kad augo ir pardavimo pajamų keleiviui, ir pardavimo pajamų darbuotojui rodikliai, didėjo ir keleivių skaičiaus, tenkančio vienam darbuotojui, rodikliai.

„Tai, pavyzdžiui, reiškia, kad vienam darbuotojui per metus tenka 9.000 keleivių daugiau, per metus vienam darbuotojui tenka 10.000 Eur daugiau pardavimo pajamų, – kalba LOU vadovas ir priduria, kad sąnaudų keleivių skaičiui rodiklis nesikeitė nuo 2014 m. – Sąnaudos auga, tačiau jos auga tolygiai, drauge su keleivių skaičiumi.“

Praėjusiais metais bendrovė turėjo 3,7 mln. Eur grynojo pelno, palyginti su 2015 m., grynasis pelnas augo 1,6 mln. Eur.

„Tai vėlgi buvimo tinkle efektas, kurį stipriausiai pajutome šiemet“, – aiškina p. Almantas.

Prognozuoti nedrįsta

Geresniems rezultatams anot p. Almanto įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą. Oro vežėjams, norintiems plėsti ar pradėti naujus maršrutus, buvo pasiūlyta 800.000 Eur paramos. Skelbiama, kad parama buvo skirta „Belavia“, „Adria Airways“, „Ukraine International Airlines“, „Ryanair“, „Turkish Airlines“ bendrovėms.

Fondo veikla tęsiama, LOU žada dar sausį paskelbti kvietimą teikti paraiškas paramai gauti.

Šie metai, sako p. Almantas, greičiausiai bus netipiniai dėl vasarą planuojamos Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos. Anot pašnekovo, keleivių srautai mažės pirmiausia dėl to, kad ne visos bendrovės sutiks mėnesiui savo skrydžius perkelti į Kauno oro uostą.

„Ryanair“ jau pranešė, kad skrydžių neperkels, iš kitų bendrovių dar neturime gavę galutinio atsakymo, todėl prognozuoti sunku, bet tokių rezultatų neturėsime“, – sako LOU generalinis direktorius.

Gali spėti šiemet

Kalbėdamas apie laukiančią oro uostų koncesiją, p. Almantas minėjo, kad praėjusių metų pabaigoje Susisiekimo ministerijai buvo įteikti koncesiją apibrėžiantys dokumentai, taip pat dabar atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kurio pirmieji rezultatai bus jau šių metų pirmąjį ketvirtį. Su parengtais dokumentais susipažinti bei išreikšti pastabas bei pritarimą turėtų Seimas, to, sako p. Almantas, tikimasi antrą-trečią šių metų ketvirtį.

„Yra galimybė, kad po visų procedūrų dar šių metų pabaigoje bus paskelbta koncesininko paieška. Šis procesas vidutiniškai trunka metus, tačiau gali nusitęsti ir ilgiau, jei užtruks derybos. Todėl, kas taps koncesininku, bus aišku 2018-2019 m.“, – sako p. Almantas.

Jis pasakoja, kad investuotojų konferencijoje pernai Lietuvos oro uostų koncesijos galimybėmis domėjosi daugiau nei 100 potencialių investuotojų, tarp kurių buvo ir finansiniai fondai, ir oro uostų operatoriai.

„Pagrindinis interesas, kad koncesininkas atitiktų saugumo reikalavimus“, – pabrėžia p. Almantas.

Iš konkursą laimėjusio koncesininko bus tikimasi dviejų dalykų: bus prašoma investuoti į Lietuvos pasiekiamumą ir auginti skrydžių krypčių skaičių, taip pat bus prašoma investuoti į infrastruktūrą. Tai viena priežasčių, kodėl, sako p. Almantas, šiemet infrastruktūros aplink oro uosto plėtra pristabdyta.

„Dabar tą reikėtų daryti valstybės lėšomis, o atsiradus koncesininkui, investuotų privatus investuotojas“, – pastebi LOU vadovas.

Susitarimai – 2018 m.

Nors oro uostai pajamas augina ir ne kartą buvo pabrėžiama, kad reikėtų labiau auginti neaviacines pajamas, šios pernai augo lėčiau nei aviacinės pajamos. Taip todėl, sako p. Almantas, mat LOU verslo sąlygas apsunkina valstybinis reguliavimas

„Turime įdomių naujų segmentų, tačiau jų galėtų būti daugiau, jei būtų liberalesnė politika. Pavyzdžiui, jei norime išnuomoti naują plotą parduotuvei ar kavinei, turime skelbti konkursą, kuris ilgai trunka, yra galimybė skųsti ir t.t. O tarptautinės įmonės, kurios gal ir norėtų ateiti, jos nenori veltis į šiuos ilgai trunkančius procesus“, – kalba pašnekovas.

Šiemet vykstant Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijai bus atnaujintas ir šio oro uosto keleivių terminalas. Anot p. Almanto, po atnaujinimo terminalas galės aptarnauti 1 mln. keleivių daugiau.

Visgi nepaisant to, keleivių skaičius šiemet neturėtų ženkliai išaugti, nesitikima ir naujų skrydžių krypčių.

„Šie metai sudėtingi dėl to vieno mėnesio, todėl tikimės, kad 2018 m. naujų krypčių bus daugiau. Visi mūsų susitarimai šiemet yra žiūrint į 2018 m. Šiai dienai didžiausias poreikis yra verslo skrydžiai į Londoną, į tos oro uostus, kurie arčiau Londono verslo centrų. Visgi labai sudėtinga gauti vietų tuose oro uostuose, kurie tiktų šiam produktui“, – vertina p. Almantas.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių transporto bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Lietuvos geležinkeliai, AB428.9944.20910.279
DFDS Seaways, AB91.964-452758
Lietuvos paštas, AB67.7021.0565.725
Ferteksos transportas, UAB77.15610.64922
Baltic transline, UAB63.3421.937172
Hegelmann transporte, UAB58.0744.125414
Avion Express, UAB67.2681.61968
Girteka logistics, UAB395.1438.600397
Small Planet Airlines, UAB76.7574.503181
ME transportas, UAB140.9581.2221.207
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
2 UAB „Baltic transline transport“ 3.989% Kauno
3 UAB „Raywestex“ 3.174% Vilniaus
4 UAB „AVE-MATROX“ 2.762% Kauno
7 UAB „Hermes Asset Management“ 1.664% Utenos
23 LICATRANS, UAB 916% Kauno

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau