Nori legalizuoti autonominius, tačiau įstatymo projekte – spragos

Publikuota: 2017-03-08
Juras Žymančius ir Andrius Urniežius, teisininkai, nagrinėjantys autonominių technologijų reglamentavimo sklaidos Lietuvoje temą. Autorių nuotr.
Juras Žymančius ir Andrius Urniežius, teisininkai, nagrinėjantys autonominių technologijų reglamentavimo sklaidos Lietuvoje temą. Autorių nuotr.
Autorius  

Garsaus verslininko Vlado Lašo organizuojama iniciatyva, siekiant prisikviesti amerikiečių elektrinių automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintoją „Tesla Motors Inc.“ Lietuvoje, įstatymo leidėjų plotmėje, taip pat po truputį juda – įstatymų leidžiamoji valdžia jau parengė įstatymo projektą, įteisinantį autonominius automobilius.

Kiekvienas naujųjų technologijų fanas šią žinią priima kaip didelę pergalę: juk pagaliau Lietuva žengia žingsnį į priekį, siekdama pritraukti užsienio investicijas. Vis dėlto atidžiai panagrinėjus paskelbtą įstatymo projektą susidaro nuomonė, kad tokiu įstatymo pakeitimu jokių investicijų mes nepritrauksime, o eilinį kartą Lietuvą reklamuosime kaip pajuokos objektą – ypač teisinės bazės kūrime.

Neaiškios sąvokos

Panagrinėjus pateiktą įstatymo projektą, kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Politinėje ir teisinėje sąmonėje yra įtvirtinta sąvoka „valstybinė kalba“, kuria skelbiami įstatymai, teismuose nagrinėjamos bylos, sudaromos įvairios sutartys. Ši kalba turi būti aiški ir suprantama, teisės akto formuluotės privalo būti tikslios, nedviprasmiškos, trumpos, bei lengvai suprantamos ir ne teisininkui.

Vis dėlto, įstatymo leidėjas eilinį kartą siekia įvesti tokias sąvokas minėtame įstatymo projekte, kurios įneša tik nereikalingą painiavą ir sukelia teisinį neapibrėžtumą. Šiuo metu galiojančiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra pateikta „savaeigio automobilio“ sąvoka, neturinti jokio apibrėžimo. Iš pateikto naujo įstatymo projekto, matome, jog jį kūrę subjektai ir toliau nesivargina šios sąvokos įprasminti. Be to, yra įvedama dar vienas tapatus apibrėžimas, t.y. savivaldis automobilis – save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be žmogaus įsikišimo. Pasidaro visiškai nebeaišku, kuo skiriasi savaeigis nuo savivaldžio automobilio – nors tai turėtų būt tas pats objektas.

Turbūt didžiausia minėto įstatymo projekto problema yra ta, kad nėra įvesta automobilinės autonomijos sistemos sąvoka. Kitaip tariant, nėra aišku, kuris automobilis, važinėjantis bendrojo naudojimo keliuose, yra save valdantis be žmogaus įsikišimo, kaip tai pateikia įstatymo projekto kūrėjai.

Remiantis JAV mokslininkų iš Stanfordo universiteto nuomone, autonominės sistemos yra tokios, kurios bent menkiausiai atima galimybę vairuotojui visiškai valdyti sistemą. To pavyzdys – plačiai naudojama ESP (Electronic Stability Program) sistema. Todėl konferencijose dėl autonominių automobilių reglamentavimo ne kartą buvo iškeltas rūpestis, kad įstatymo leidėjai privalo tiksliai apibrėžti, ką laikys autonominiu automobiliu, ir tinkama autonominės sistemos sąvoka.

Autorių nuomone, visą šį keistai neišbaigtą kratinį (įstatymo projektą) bent jau ankstyvoje stadijoje būtų privalu taisyti, įvedant sąvokas: autonominis automobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje įdiegta „automobilinės autonomijos sistema“ ir po sąvokos einančius paaiškinimus:

1) automobilinės autonomijos sistema – technologija, įdiegta į motorinę transporto priemonę, kuri valdo ją, nesant aktyvių vairuotojo veiksmų susijusių su valdymu ar stebėjimu. Gavęs sistemos pranešimą, vairuotojas nedelsiant privalo perimti transporto priemonės valdymą;

2) ši sąvoka neapima pavieniui veikiančių automatizuotų sistemų, kaip priešavarinės saugos sistema, nukrypimo iš važiuojamosios juostos įspėjimo, važiuojamosios juostos kirtimo, pagalbinės kelių ženklų atpažinimo, priverstinio stabdymo, adaptyvaus greičio palaikymo ir kitų panašių automatizuotų sistemų. Išskyrus atvejus, kai šių sistemų visuma įdiegta į motorinę transporto priemonę valdo ją, nesant aktyvių vairuotojo veiksmų susijusių su valdymu ar stebėjimu.

Grėsmės keliuose

Dėl minėtos automobilinės autonomijos sistemos sąvokos neįvedimo, remiantis UNECE (Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija) patvirtintais autonominių automobilių automatizacijos lygmenų apibūdinimais, Lietuvoje kiekvienas automobilis, turintis puikiai pažįstamą ESP ar automobilio statymo asistentą, tampa autonominiu automobiliu. Skamba visai neblogai? Be to, įstatymo projekto rengėjas nustato, kad 13 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 14 dalys netaikomos savivaldžiams automobiliams. Ką tai reiškia? Kiekvienas tokio neva autonominio automobilio savininkas gauna tokių lengvatų, kaip galimybė vairuoti automobilį neturint vairuotojo pažymėjimo, sėstis prie vairo neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų. Pažymėtina, kad vairuotojai taip pat galės bet kuriuo metu naudotis savo mobiliuoju telefonu bei nuleidęs akis nuo kelio rašyti trumpąsias žinutes socialiniuose tinkluose.

Visa tai sudėjus galime daryti išvadą, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidutiniškai 11 metų automobilį – nuo šių metų liepos 1 dienos turės autonominį automobilį.

Įsivaizduokime situaciją, kad toks vairuotojas dėl didelio neatsargumo, būdamas išgėręs nemažą kiekį stipriųjų gėrimų, sėdasi į, pavyzdžiui, savo 2007 m. laidos „Volkswagen Golf“, kurį šio įstatymo pataisos pripažįsta kaip autonominį automobilį dėl jame įdiegtos ESP sistemos. Ir dėl tokio neatsargumo jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, mirtinai partrenkia vaiką.

Paprastai tokioje situacijoje įvertinus didelį vairuotojo neatsargumą būtų galima pastarąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Vis dėlto, įstatymo leidėjui nustačius minėtas normas, baudžiamojon atsakomybėn tokio asmens traukti net negalėtume, nes jis nepažeidė įstatyme nustatytų pareigų, dėl to kad vairavo autonominį automobilį. Iš esmės tokiu įstatymu mes ne tik kad nepritrauksime užsienio investuotojų, bet ir eisime keliu, kuris prieštarauja tos pačios „Tesla Motors Inc.“ bei kitų autonominių automobilių gamintojų atsiradimo vizijai – mažinti kamščius ir aukas keliuose.

Bandytojas – bet kuris fizinis asmuo?

Svarbu atkreipti dėmesį ir į įstatymo projekto 13 straipsnio pakeitimą, o tiksliau – įvedamą naują 18 dalį, kurioje teigiama, kad savivaldžio automobilio bandymus viešajame eisme gali atlikti asmuo, kuris bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžio automobilio valdymą. Šis asmuo, bandymų metu prilyginamas vairuotojui, vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas vairuotojo pareigas ir turi bandomosios transporto priemonės kategorijai vairuoti tinkamą galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Kitaip tariant, bandyti tokius automobilius galės bet kuris iš mūsų, turintis vairuotojo pažymėjimą. Toks leidimas, mūsų nuomone, visiškai prasilenkia su sveika logika. Juk akivaizdu, kad didieji automobilių koncernai bei automobilinių autonomijos sistemų kūrėjai siųs tik kvalifikuotus ir paruoštus tokiam darbui savo darbuotojus rinkti atitinkamą ir vertingą informaciją, kuri bus sukaupta bandant savaeigius automobilius Lietuvos keliuose. Visa tai reiškia, jog bandytojais tikrai nebus paprasti fiziniai asmenys (įdomu iš kur jie gautų automobilių su tikromis autonominėmis sistemomis).

Tad turbūt logiška, kad minimi gamintojai siųs asmenis, kurie yra parengti tokiam darbui, todėl protingiau būtų iš anksto numatyti tokiems asmenims konkrečias teises ir pareigas, o ne palikti vietos teisinei nežinomybei, kuri bylinėjantis teismuose valstybei kainuotų daug resursų bei laiko. Viso to būtų galima išvengti papildant įstatymo projektą autonominių automobilių bandytojų pareigomis ir įvedant reikalavimus autonominių automobilių sistemų bandymams:

1. autonominių automobilių vairuotojai ir bandytojai privalo laikytis visų saugaus elgesio eisme numatytų reikalavimų, kurie yra nustatyti šiame įstatyme ir KET;

2. autonominių automobilių bandytojai privalo turėti galiojančią autonominio automobilio bandytojo licenciją, kurią jam suteikė autonominės sistemos gamintojas;

3. autonominių automobilių vairuotojai ir bandytojai, gavę autonominės sistemos įspėjamąjį pranešimą, privalo atlikti automobilio valdymo korekcijas pasinaudojant transporto priemonės vairu;

4. prieš pradedant bandyti autonominius automobilius, autonominių sistemų gamintojai privalo turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, kuris apimtų galimus nuostolius asmenims ir/arba nuosavybei dėl tokių transporto priemonių bandymų. Gamintojai privalo pateikti įsigytus civilinės atsakomybės draudimo liudijimus prieš atliekant bandymus;

5. autonominių sistemų gamintojai prieš pradedant bandymus bendrojo naudojimo keliuose privalo atlikti bandomųjų transporto priemonių realių situacijų simuliaciją, kurių metu tokios transporto priemonės autonominiu režimu būtų pravažiavusios ne mažiau negu 10.000 kilometrų;

6. kiekvienas autonominis automobilis dalyvaujantis eisme bendrojo naudojimosi keliuose, privalo būti užregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir turėti valstybės įmonės „Regitra“ išduotą lentelę su valstybiniu numeriu;

7. licencijuoti autonominių automobilių bandytojai, bandydami autonominį automobilį bendro naudojimo keliuose, privalo nedelsiant perimti pilną tokių transporto priemonių kontrolę, atsiradus sisteminiams autonominio automobilio gedimams ar trukdžiams;

8. autonominių automobilių bandytojai, bandydami autonominį automobilį bendro naudojimo keliuose, privalo sėdėti vairuotojo pozicijoje ir turėti priėjimą prie transporto priemonės vairo bei pedalų.

Neatlikti namų darbai

Visame pasaulyje autonominių automobilių reglamentavimo diskusijos vyksta jau daugiau negu 10 metų. Automobilių pramonės galiūnės kaip Vokietija, Prancūzija ar Švedija plačiai diskutuoja šiuos klausimus tiek valstybiniu, tiek moksliniu lygmeniu. Tam kuriamos specialios darbo grupės bei mokslinių komitetų grupės. Vis dėlto dėl akivaizdžių Vienos kelių konvencijos prieštaravimų (vairuotojai visuomet privalo stebėti automobilio darbą), vairuotojų elgesio tyrimo trūkumų, infrastruktūros keliuose neatitikimų sprendimo, leidžiančio reglamentuoti autonominius automobilius, nepriima. Savo ruožtu Lietuva, per mažiau negu pusmetį sugeba parengti tai įteisinantį įstatymo projektą.

Galėtume sakyti, kad ši darbo grupė „puikiai“ padirbėjo, jeigu nebūtų palikta šitiek klaidų įstatymo projekte, o juolab pamiršti ir kiti svarbūs klausimai: kaip vairuotojų civilinė atsakomybė, techniniai reikalavimai tokiems automobiliams ir pan. Todėl susidaro išvada, kad šio įstatymo projektas parengtas nemokšiškai, neišmanant temos, neatlikus užsienio ir Lietuvos teisinių sistemų analizės susijusios su autonominių automobilių įteisinimu, ką liudija ir nepateikti aiškinamieji raštai prie šio įstatymo projekto.

Nesvarbu kaip, svarbu būti pirmiems. Valdžia Lietuvoje keičiasi, bet darbo principai akivaizdžiai – ne. 2004 m. Lietuva tapo pirmąja ES valstybe ratifikavusia ES Konstituciją, kurios idėja vėliau buvo visiškai atmesta dėl visiško valstybingumo atsisakymo. Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kada Lietuvos institucijos padaro klaidų, kurios gadina šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Po trylikos metų įvaizdį žadame pradėti „gerinti“ su autonominių automobilių reglamentavimu. Patirsime ne vien tik eilinę gėdą, bet ir dėl šio įstatymo šalies atstovams vėl teks aiškintis Europos Komisijai, dėl ko už vizitus Briuselyje bei teisines paslaugas teikiančias įmones teks atsiskaityti mokesčių mokėtojams.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, norėtųsi, kad įstatymo projektas, reglamentuojantis autonominius automobilius Lietuvoje, iš tiesų atsirastų, tačiau tokia forma, kuri priverstų didžiuotis esama valdžia už inovatyvumą ir teisinį profesionalumą. Privalu suprasti tai, kad neprofesionali ir aplaidi įstatymo leidyba, kokia yra dabar, siunčia tai pačiai visų trokštamai „Tesla Motors Inc.“ žinutę, kad su šios Vyriausybės Lietuvoje atstovais konstruktyvių derybų nebus.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau