Interviu su „Linas Agro Group“ finansų vadovu Tomu Tumėnu

Publikuota: 2016-04-08 Autorius: Rašyti komentarą

„Linas Agro Group“ pajamos per šešerius metus išaugo daugiau kaip dvigubai – iki 600 mln. Eur, o per ateinančius penkerius įmonė turėtų pasiekti 1 mlrd. Eur pajamų ribą. Šiame mažų maržų versle įmonės dydis labai svarbus veiksnys.

Tomas Tumėnas, AB „Linas Agro Group“, finansų direktorius: „Mes nieko neparduodame Rusijoje, tačiau esame vienas iš didžiausių žaliavinio pieno tiekėjų Lietuvos pieno perdirbėjams, todėl pajutome ryškią neigiamą pieno supirkimo kainos įtaką.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Tomas Tumėnas, AB „Linas Agro Group“, finansų direktorius: „Mes nieko neparduodame Rusijoje, tačiau esame vienas iš didžiausių žaliavinio pieno tiekėjų Lietuvos pieno perdirbėjams, todėl pajutome ryškią neigiamą pieno supirkimo kainos įtaką.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

 Apie biržos įtaką įmonei, darbuotojams sukurtą pensijų sistemą, ateities planus kalbamės su Tomu Tumėnu, AB „Linas Agro Group“, finansų direktoriumi, 2016 m. išrinktu „Metų finansų“ vadovu. Konkurso laimėtojas bus paskelbtas „Verslo žinių konferencijoje „Įmonių finansai 2016“.

 Finansų vadovu dirbate dešimt metų. Koks įvykis įsiminė per visą šį laikotarpį?

 Iš tiesų įsimintinų įvykių buvo ne vienas. Ir visi savotiškai įdomūs ir svarbūs – tai ir įvairūs įmonių įsigijimai, obligacijų emisijos, rizikos valdymo politikos įgyvendinimas, apsidraudimo instrumentų įvaldymas.

Ko gero vis tik man įsimintiniausias buvo viešasis AB „Linas Agro Group“ akcijų platinimas (IPO), nes per trumpą laiką teko susitikti su labai dideliu potencialių investuotojų.

 „Linas Agro Group“ į biržą atrodo atėjo 2010 m. Kokią įtaką tai padarė bendrovei?

 Sakyčiau, kad šis sprendimas kilstelėjo mūsų įmonių grupę į kitą lygmenį. Būti listinguojama bendrove yra nemažas iššūkis įmonei, valdančiai daug kitų įmonių. Tai papildomas nuolatinis darbas ne tik finansų skyriui, bet ir visai įmonei. Dabar vidaus procesams, ataskaitoms, komunikacijai, auditui keliami aukštesni reikalavimai.

Kita vertus, atsirado ir nemažai privalumų. Pats sprendimas tapti vieša biržos bendrove, mano nuomone, pasiteisino su kaupu, nes mes pertvarkėme verslo struktūrą, pritraukėme nuosavo ir skolinto kapitalo, pasikeitė mūsų įmonių grupės kreditingumo lygis. Dabar ji yra kitaip vertinama kreditorių, tiekėjų, bankų. Taip pat visuomet yra alternatyva, reikalui esant, prisitraukti kapitalui. Nuo viešo akcijų platinimo grupė investavo apie 90 mln. Eur, tokio investicijų dydžio be viešo akcijų platinimo greičiausiai nebūtų pavykę pasiekti. Grupės pajamos per tuos kelerius metus išaugo nuo 240 iki 600 mln. Eur, o balansinė turto vertė – nuo 130 iki 320 mln. Eur.

 Ar patartumėte kitoms bendrovėms eiti į biržą?

 Tai verta daryti tik tuomet, jei to tikrai reikia bendrovei. Ji turi aiškiai žinoti, kodėl ji tai daro ir ko tuo siekia. Ir žinoma, turi būti pasiruošusi tam. Kadangi iki to „ėjimo“ reikia tikrai daug atlikti namų darbų, ne visi tam gali būti subrendę. Reikia gerai įvertinti ne tik būsimas finansines sąnaudas, bet ir būsimus nuolatinius darbus, kurių darbuotojams dar neteko daryti.

Birža paliečia visus įmonės darbuotojus. Tad jei nesi tikras dėl sprendimo ir nesupranti, kam tai darai, geriau nedaryk. Aišku, akcijas platinti viešai reikia tuomet, kai padėtis finansų rinkose palanki, nors mūsų įmonė ir pažeidė šią taisyklę. Kad suprastų, „kada“, įmonės samdosi investicinius konsultantus.

 Bendrovė kuria darbuotojams pensijų sistemą. Ar tai paskatino mokestinė nauda ar kitos priežastys?

 Nuolat ieškome papildomų būdų, kaip motyvuoti ir išlaikyti darbuotojus, skatinti jų lojalumą ir pasididžiavimą savo įmone. Mokestinė nauda buvo tik vienas iš faktorių, įtakojusių apsisprendimą įgyvendinti pensijų sistemą, bet ne svarbiausias.

Visuomet siekėme būti ta kompanija, kuri naudoja tokius pat instrumentus, kaip ir visas modernus pasaulis, taigi pensijų draudimas mums nėra kažkokia išimtis, o greičiau taisyklė. Mūsų pensijinio draudimo sistema paprasta: 50:50. Tai yra 50% įmokos moka darbuotojas, kitus 50% – įmonė. Tai skatina ir patį darbuotoją galvoti apie savo ateitį, nes kas geriau ja pasirūpins, jei ne jis pats. Galvoti, kad viskuo turi pasirūpinti valstybė – tai gyventi praeitimi.

 Tarp šių metų darbų minite apskaitos sistemos diegimą. Kodėl atsirado toks poreikis?

 Pagrindinės grupės įmonės visos seniai turi tą pačią programą – „Axapta“. Mūsų įmonių grupę sudaro daugiau nei 35 įmonės, daugelis jų yra įsigytos, todėl dirba su skirtingomis apskaitos programomis.

Mes siekiame, kad visa grupės įmonių buhalterinė apskaita keturiose šalyse būtų tvarkoma su viena programa. Norime, kad būtų viena duomenų bazė.

Nepatikėsit, bet tai vis dar iššūkis net 21 amžiuje. Šiuo metu diegiame naujas apskaitos programas mūsų valdomose žemės ūkio bendrovėse, taip pat atnaujinsime programines versijas kitose mūsų valdomose įmonėse – UAB „Dotnuvos projektai“ bei Latvijos paukštininkystės įmonėse.

 Jūsų sektoriuje labai svarbus įmonės dydis, masto ekonomika. Koks įmonės dydis jau garantuotų didesnį saugumą, stabilumą?

 Agroverslas – mažų maržų, didelės konkurencinės aplinkos ir labai dinamiškas verslas. Kad galima būtų prisitaikyti prie pokyčių pasaulinėse rinkose, svarbu išskaidyti rinkas.

Dabartinės mūsų verslo apimtys ir jo struktūra jau leidžia gana tvirtai jaustis. Pagal pardavimo pajamas esame tarp TOP 500 Centrinės ir Rytų Europos įmonių. 2014 metais įmonė buvo 378 vietoje. Per artimiausius penkerius metus turime pasiekti 1 mlrd. Eur pardavimus.

 Kokią įtaką Rusijos sankcijos maisto produktams padarė maisto produktų rinkoms?

 Sankcijos turėjo ir turi įtakos tiek žaliavinio pieno supirkimo kainoms, tiek ir bendram paukštininkystės produkcijos kainų kritimui, kadangi Europos gamintojai savo produkciją, anksčiau pardavinėtą Rusijoje, turėjo nukreipti kažkur kitur. Mes nieko neparduodame Rusijoje, tačiau esame vienas iš didžiausių žaliavinio pieno tiekėjų Lietuvos pieno perdirbėjams, todėl pajutome ryškią neigiamą pieno supirkimo kainos įtaką, taip pat mažėjo ir vištienos kainos.

 Kodėl antrąjį pernai metų pusmetį gerokai išaugo Jūsų pardavimo pajamos lyginant su tuo pačiu 2015 m. pusmečiu, taip pat pelnas?

 Viena iš priežasčių buvo sėkminga veikla tradiciniame mūsų verslo segmente – grūdų prekyboje, o tam teigiamos įtakos turėjo didelis grūdinių kultūrų derlius Lietuvoje ir Latvijoje. Be to, pradėjo atsigauti prekyba žemės ūkio technika, kadangi prieš metus ūkininkai dėl įvairių biurokratinių sprendimų negalėjo pasinaudoti ES parama technikai įsigyti.

 Kodėl pernai metų pabaigoje buvo sėkminga grūdu prekyba ir kodėl, kaip akcentuoja analitikai, sunkiau sekasi su paukštiena?

 Gerus prekybos grūdais rezultatus lėmė „trys drambliai“ – pasirinkta labai sėkminga grūdų pardavimo strategija, puikus prekybinės komandos darbas bei teisingi logistikos sprendimai: bendradarbiavimas su jūsų uostais, naujų grūdų saugyklų strategiškai svarbiose vietose atsiradimas.

Paukštienos pardavimų apimtys išliko tame pačiame lygyje, jei lygintume su ankstesniais metais, tačiau dėl kritusių paukštienos kainų ir prekybos maržų šios veiklos pelningumas sumažėjo. Tiek žaliavų, tiek mėsos verslas yra cikliškas.Tikimės, kad kainų nuomukis nėra ilgalaikis, kadangi maisto paklausa visuomet buvo ir bus – juk žmonių skaičius pasaulyje auga.

FOTOGALERIJA: Išrinktas metų finansų vadovas (10)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau