Valdiškame rojuje daugėja pyragų

Publikuota: 2017-04-21
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
 

Vidaus reikalų ministerija (VRM), užsimojusi „pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai“, nė nesivaržo ir toliau valdininkams taikyti išskirtines sąlygas. Užuot ėmęsis Vyriausybės pažadėto optimizavimo, ministras Eimutis Misiūnas siūlo didinti priemokas valdininkams ir, kaip ypač „nuilsusiems“, suteikti daugiau atostogų, nei naujasis Darbo kodeksas (DK) numato paprastiems mirtingiesiems.

Pradėjęs eiti ministro, kurio valdoma institucija atsakinga už valstybės tarnybą, pareigas p. Misiūnas VŽ aiškino, kad „pavyzdinį modelį, kaip persitvarkyti, turi sukurti Vyriausybės kanceliarija su kanclere Milda Dargužaite priešakyje. Ji nori įgyvendinti struktūrinius pokyčius kanceliarijoje, kad būtų sukurta pavyzdinga, naujais pagrindais dirbanti tarnyba. Štai tą modelį, kai jis bus sukurtas ir pradės veikti, bus įpareigotos taikyti ministerijos ir įvairios kitos valstybės žinybos“ (2017 01 04). Belaukdama modelio VRM pataisė Valstybės tarnybos įstatymą (VTĮ) ir teiks šį kūrinį Vyriausybei, o vėliau ir Seimui svarstyti bei priimti.

Apie valdininkų skaičiaus optimizavimą – nė žodžio. Užtat pamaloninti valstybės tarnautojų neužmiršta: siūloma jiems padidinti galimas priemokas: nuo dabartinių 70% iki 100%. Argumentai? „Galimybė lanksčiai žiūrėti į darbo užmokestį padėtų į valstybės tarnybą pritraukti talentus, išlaikyti gerai dirbančius specialistus, kad šie nepasirinktų karjeros versle, galinčiame pasiūlyti didesnį atlygį“, – aiškina p. Misiūnas.

O kad valstybės tarnyba dar labiau viliotų it medumi patepta, siūloma valdininkams leisti daugiau ilsėtis. Formaliai teigiama, kad kai kurias VTĮ siūloma gretinti prie naujojo DK. Pvz., tarnautojų atostogas taip pat ketinama skaičiuoti darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip daroma šiuo metu. Tačiau valdininkų metinių atostogų trukmė bus kiek ilgesnė, nei ketinama nustatyti naujajame DK – ne 20 darbo dienų, bet 22. Matyt, jie labiau pavargsta...

Galbūt p. Misiūnas nežino, kad siekiant „traukti talentus“ į valstybės tarnybą daug pastangų nereikia. Daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje rengiamos apklausos rodo, kad jaunimas ne itin linkęs pradėti savo verslą: jaunuoliai mieliau svajoja patekti į valdininkijos „rojų“. Jame – garantuotas atlyginimas, įvairūs priedai, premijos, tarnybiniai automobiliai ir kt. Taip skalsi valstybės tarnautojo duona numarina siekį tapti savo verslo šeimininku. O jei dar pridurtume, kad smulkieji verslininkai Lietuvoje neretai jaučiasi tarsi priešo apsuptyje — braunasi per biurokratines raizgalynes, ginasi nuo tunto įvairaus plauko kontrolierių ir pan., – nieko keista, kad imtis savo verslo jaunimas pernelyg nepuola. Užtat VRM siūlant pamaloninimų dar aktyviau šturmuos valdiško rojaus slenksčius...

Iš ko bus atseikėti papildomi pinigai padidintoms priemokoms, idėjos iniciatoriai tyli. Ko gero, kaip visada – ties ranką į mokesčių mokėtojų suneštą valstybės biudžetą. Tačiau yra kita išeitis – ponai reformatoriai, jei ministerijoms ir kitoms valdiškoms institucijoms reikia išlaikyti kompetentingus specialistus, susitvarkykite struktūrą, peržiūrėkite savo ūkį, optimizuokite darbuotojų skaičių. Niekam ne paslaptis, kad tame ūkyje yra išties darbščių valstybės tarnautojų, tačiau šalia jų veisiasi balastas ir vadinamieji “akcijiniai darbuotojai”, nuobodžiai stumiantys darbo valandas. Atsikračius viso to, bus iš ko ir priemokas jų vertiems padidinti. Darbuotojų rinkoje trūksta, atleistieji galės įsidarbinti – tiesa, versle šiaip sau valandų neprastumsi...

VŽ mano, kad metas atsisakyti privilegijuotų klasių: valdininkams taikomų išskirtinių sąlygų, kurias garantuoja specialiai jiems sukurtas įstatymas. Jei Lietuvoje darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, jo nuostatomis turėtų vadovautis visi – valstybės tarnautojai taip pat.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau