Kodėl VVĮ analizės centro neskuba paversti savarankiška įstaiga

Publikuota: 2016-11-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklą analizuojantis Valdymo koordinavimo centras (VKC) pagal Vyriausybės patvirtintą planą, jei Seimas pritars, bus integruotas į šiuo metu veiklos praktiškai nevykdančią, Ūkio ministerijai pavaldžią VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra (SIPA).

VKC per visą pastarąją ketverių metų Seimo kadenciją mėtytas ir vėtytas iš vienos valstybinės įstaigos į kitą. 

Mėginimai VKC paversti nepriklausoma ir ištekliais aprūpinta agentūra pastarąjį kartą baigėsi nesėkme Seime dar 2015 m. pavasarį. Užtikrinti pilnavertį VKC funkcionavimą, taip pat atlikti kitas VVĮ sektoriaus valdymo pertvarkas, reikalauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva siekia tapti iki 2018 m.

Daugelio ministerijų, kurios kuruoja atskiras valstybės valdomas įmones, nemalonę užsitarnavusios įstaigos likimas tada netgi pakibo ore, kai paaiškėjo, kad prie VĮ Turto banko prijungus VĮ Valstybės turto fondą (VTF), nuo 2015 m. balandžio 1 d. naujoje įstaigos struktūroje nelieka vietos VVĮ pertvarkas įgyvendinančiam VKC. Jis iki tol veikė, kaip VTF struktūrinis padalinys.

5 analitikus šiuo metu turintis VKC, įkurtas dar 2010 m. ankstesnės Andriaus Kubiliaus vyriausybės, pasikeitus valdžioms tapo savotišku svetimkūniu dėl pateiktų sprendimų, kurie susilpnino partijų įtaką valstybės ir savivaldybių įmonėse. VKC šiuo metu reguliariai rengia ataskaitas, teikia rekomendacijas, vykdo 123 VVĮ veiklos stebėseną ir analizę, teikia siūlymus dėl jų veiksmingo valdymo.

VKC veiks po Ūkio ministerija

Šįkart panašu, kad VKC „iškelti“ iš Turto banko, kliūčių, neturėtų kilti, antraip šalis susidurtų su sunkumais stojant į EBPO, kurios nare Lietuva siekia tapti iki 2018 m.

Deividas Gabulas, laikinasis VKC vadovas, tikisi, kad tokiu sprendimu bus iš dalies užtikrintas įstaigai reikalingas savarankiškumas, tačiau tam žingsniui dar turės pritarti Seimas pataisydamas reikalingus įstatymus.

Pranešime Ūkio ministerija (ŪM) nurodo, kad VKC funkcijas atliks šiuo metu vadovę ir buhalterę teturinti Stebėsenos ir prognozių agentūra, kurios savininkė nuo 2010 m. yra ši ministerija.

ŪM teigia, kad VKC perkelti iš Turto banko į SIPA reikia, kad būtų išvengta interesų konflikto, kuomet centras veikia vienoje iš valstybės įmonių, kurias jam pavesta prižiūrėti. Tačiau VŽ kalbinti ekspertai abejoja, ar įstaiga iš tiesų taps savarankiška ir turinti atskirą biudžetą.

Išlaidos, susijusios su VVĮ valdymo koordinavimo centro funkcijų įgyvendinimu, ir toliau bus finansuojamos iš tam tikslui Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Papildomų lėšų tam nebus skiriama.

Nemato reikalo steigti atskirą VšĮ

Gediminas Onaitis, VVĮ politikos sritį kuriojantis viceministras aiškina, kad jei Seimas pritars, kad VKC funkcija būtų perkelta į SIPĄ, atitinkamai bus papildyti tos įstaigos tikslai ir veiklos. "Kurti atskirą įstaigą vien VKC nebūtų efektyvu", - teigia p. Onaitis.

Ponas Onaitis aiškina, kad ateityje SIPA esą turėtų tapti produktyvumo valdyba, kurias įsisteigti valstybėms narėms rekomenduoja ES Taryba. Į šios valdybos veiklą natūraliai integruosis tiek žmogiškojo kapitalo analizė, tiek ir valstybės valdomų įmonių veiklos analizė, tiek ir kiti svarbūs dėmenys.

Kritikuoja sprendimą

Dar pernai pavasarį Seimui atmetus įstatyminį siūlymą VKC funkcijas perduoti VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūrai konservatorius ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, prie kurio 2010 m pradėjo veikti VKC, kaip įstaigos „Investuok Lietuvoje“ padalinys, apgailestavo, kad atsisakyta siūlymo VKC, „kuris atlieka svarbią misiją“, palikti veikti, kaip savarankišką agentūrą su 160.000 Eur metiniu biudžetu.

Paulius Martinkus, pirmasis VKC vadovas ir tuometinis asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas vertina, kad sprendimas perkelti iš Turto banko į SIPĄ analitinį centrą nėra pats tinkamiausias, o mažiausia iš galimų blogybių gelbėjantis iš padėties. Svarbu ne tik išsaugoti VKC veikiantį, bet kur kas svarbiau yra tai, kaip jis veiks. "Ar be aiškios vizijos vegetuos kaip Turto banko ar kurios kitos įstaigos dalis, ar veiks kaip savarankiška, VVĮ reformas užtikrinti gebanti institucija“, – takoskyra brėžia p. Martinkus.

VKC tik uoga, laukia urėdijos

Pagal EBPO rekomendacijas, VVĮ Lietuvoje turi būti pilnai depolitizuotos, o panašią veiklą vykdančios VVĮ – t.y. 42 miškų urėdijos (taip pat 11 regioninių kelių priežiūros VĮ) – pagal gerąją valdymo praktiką konsoliduotos į vieną bendrovę.

Kaip žinia, dar 2015 m. gegužę Seime skandalingai buvo pasipriešinta urėdijų pertvarkos reformai, atmetus veto 103 Seimo narių balsai paremta Miškų įstatymo pataisa, kuria buvo įtvirtinta, kad šalyje veikia 42 miškų urėdijos.

Naujasis Seimas turės grįžti prie urėdijų, bei kitų VVĮ pertvarkų įgyvendinimo, jei šalis nori tapti EBPO nare organizacijos, kuri vienintelė iš tarptautinių organizacijų rūpinasi skaidraus VVĮ valdymo reikalais.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::ebpo_rekomendacijos

Skvernelio užmojai platūs

Saulius Skvernelis, galimas būsimas premjeras, yra žiniasklaidai pareiškęs, kad imsis VVĮ pertvarkų, kurios strigo pastaruosius ketverius metus. Tačiau nėra aišku, kaip tai pavyks įgyvendinti, kai socialdemokratų partijos derybininku dėl koalicijos su Seimo rinkimus laimėjusiais valstiečiais-žaliaisiais yra paskirtas Seimo narys Andrius Palionis, torpedavęs urėdijų pertvarkas, kuomet įtraukė garsiąją 42 urėdijų pataisą į Seimo darbotvarkę, o Seime lieka daugiau nei 50 senbuvių.

Dar iki šių Seimo rinkimų spalį nacionalinis saugumas tapo savotišku pretekstu VVĮ neišleisti iš ministrų kontrolės. Taip VVĮ depolitizavimo kelyje mėginta pasukti atgal. Tad nestebina ir tai, kad VKC prievaizdu ir finansuotoju siūloma palikti Ūkio ministeriją. 

Tiesa, spalio pabaigoje iš Vyriausybės pasitarimų darbotvarkės buvo tyliai išbrauktas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo klausimas.

Įmonių valdysenos ekspertai tikisi, kad iš įstatymo bus išbrauktos skandalingos nuostatos, pavyzdžiui, numatančios, kad ministro sprendimu gali būti naikinami į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą įtrauktų ne tik VVĮ, bet privataus kapitalo bendrovių, pavyzdžiui ryšių bendrovės „Teo“, naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ ar trąšų gamybos AB „Achema“ valdymo organų sprendimai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau