Seimas svarstys savo susimažinimą, bet neaišku, ar tam pritars

Publikuota: 2017-01-12 Autorius: Rašyti komentarą

Seimas ėmėsi svarstyti Konstitucijos pataisą dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo bei Seimo rinkimų perkėlimo iš rudens į pavasarį. Bet jau šių klausimų svarstymo pradžia pademonstravo, kad nėra daug galimybių, jog po ilgos ir sudėtingos procedūros Seime atsiras pakankamai balsų pasiūlytoms Konstitucijos pataisoms priimti.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Įgyvendiname priesakus rinkėjams“

Ketvirtadienį parlamento plenariniame posėdyje Ramūnas Karbauskis, didžiausios valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) pirmininkas, pateikė beveik pusšimčio šios partijos frakcijos Seime narių pasiūlymą keisti du Konstitucijos straipsnių – pagal vieną jų Seimo narių skaičių sumažinamas nuo 141 iki 101, pagal kitą eiliniai parlamento rinkimai iš spalio perkeliami į kovą.

Anot p. Karbauskio, Seimo narių skaičių derėtų mažinti, nes per pastaruosius du dešimtmečius gerokai sumažėjo gyventojų Lietuvoje: „Nors per visą laikotarpį nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 mln., jiems atstovaujančių Seimo narių skaičius iki šiol išliko nepakitęs – 141. Reikšmingai sumažėjus gyventojų skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas.“

„Taip įgyvendiname savo priesakus rinkėjus. Ir kitų partijų programose buvo įrašytas pažadas mažinti Seimo narių skaičių. Jokių neigiamų pasekmių nenumatoma. 101 Seimo narys puikiai gali atlikti tą darbą, kurį dabar atlieka 141 Seimo narys“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo p. Karbauskis.

„Ir eiliniai rinkimai galėtų būti perkelti į pavasarį, kad naujai išrinkta valdžia turėtų tais metais pakankamai laiko parengti ir priimti biudžetą“, – pridūrė VŽS vadovas.

Girdėjosi net ir atvira pašaipa

Bet dauguma apie šiuos pasiūlymus diskutavusių Seimo narių buvo labai atsargūs, netgi skeptiškai nusiteikę. „Teisėti lūkesčiai rinkėjų gali būti pažeisti, nes rinkėjai šį Seimą rinko ketveriems metams, o gausis tik treji su trupučiu, iki trejų su puse, ne ilgiau. Be to, kodėl 101, o ne 111, 121 arba net 71 ir dar mažiau“, – retoriškai klausė valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovas Mindaugas Bastys.

„Tai politinis sprendimas. Mes siūlome 101, nes taip buvo parašyta mūsų rinkimų programoje, už kurią balsavo labai daug žmonių“, – atsakė jam p. Karbauskis.

Opozicijos atstovai irgi smarkiai kritikavo ir abejojo valstiečių-žaliųjų lyderio pateiktą idėją, kitąkart netgi pakankamai atvirai ją išjuokdami. „Latvijoje vienas Seimo narys atstovauja maždaug 14.000 rinkėjų, Estijoje vienas parlamentaras „apima“ apie 9.000 rinkėjų, Lietuvoje šiuo atveju siūloma atstovavimo normą padidinti nuo esamų 17.000 iki 24.000 rinkėjų“, – pastebėjo konservatorius Arvydas Anušauskas.

Teisininkų pastabos

Dalis parlamentarų sutiko su Seimo teisininkų pastabomis parengtai Konstitucijos pataisai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jie sukritikavo argumentą, jog Seimo narių skaičiaus mažinimas būtinas, nes Lietuvoje mažėja gyventojų. Teisininkai pabrėžė, kad „Seimo rinkimų teisę turi ne Lietuvos gyventojai, bet valstybės piliečiai“. „Vien Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas negali paneigti Tautos atstovybės – Seimo – paskirties atstovauti ne tik Lietuvoje gyvenantiems piliečiams, bet ir tiems Lietuvos piliečiams, kurie gyvena kitose valstybėse. Pastarieji turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek ir per demokratiškai išrinktus atstovus. Taigi, ir jie turėtų būti atstovaujami Seime“, – rašoma teisininkų išvadoje.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas šia proga pareiškė: „Taigi, Lietuvos piliečių per pastaruosius dvi dešimtis metų beveik nesumažėjo. Todėl tokiais pasiūlymais yra akivaizdžiai skriaudžiama emigracija. Šią problemą reikia visai kitaip spręsti – ir imtis priemonių mažinti emigraciją, ir elektroninį balsavimą įvesti, ir kitaip mūsų piliečius išeivijoje skatinti balsuoti mūsų rinkimuose ir rinkti Seimą.“

„Nejaugi neturime kitų, svarbesnių darbų? Nejaugi jau išsprendėme visas socialines problemas?“, – retoriškai klausė Mykolas Majauskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys.

„Nėra jokios logikos toje pataisoje dėl rinkimų datos perkėlimo – galima dabar skirti pusmetį buvusios Vyriausybės parengto, bet tik ką jau naujojo Seimo priimto biudžeto peržiūrai nuo š.m. liepos“, – sakė Jurgis Razma, kitas TS-LKD frakcijos narys.

„Be abejo, tokie pasiūlymai visada sulauks nesusigaudančių ir neįsigilinusių žmonių palaikymo. Bet daug kas gali sulaukti žmonių palaikymo. Pabandykite jų paklausti, ar jie nori mirties bausmės. Tikrai dauguma pritars. Bet ar tai reiškia, kad galime ir turime įgyvendinti visus tokius pasiūlymus“, – teigė vienas iš konservatorių lyderių Andrius Kubilius.

Smarkiai trūks balsų priėmimui

Po Konstitucijos pataisų projekto pateikimo ir neilgų diskusijų, Seimo posėdyje už tai, kad šie projektai būtų pradėti svarstyti, balsavo 67 Seimo nariai, bet prieš buvo net 22 ir susilaikė 34 parlamentarai.

Tokio balsavusiųjų skaičiaus akivaizdžiai nepakaks Konstitucijos pataisoms priimti. Norint pakeisti Konstituciją, būtina, kad už tai po ilgos pataisų svarstymo procedūros dukart su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka balsuotų du trečdaliai Seimo narių, t.y. mažiausiai 94 parlamentarai.

Prie klausimo apie Seimo narių skaičiaus mažinimo ir rinkimų datos perkėlimo parlamentarai žada grįžti kovą prasidedančioje pavasario sesijoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau