Interviu su Vengrijos ministru: nesutinkame, kad didelės valstybės gali kalbėtis su Rusija, o mažos – ne

Publikuota: 2017-03-13
Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjarto. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjarto. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasaulinės ekonomikos krizės įkarštyje Vengrijos ekonomika buvo ties žlugimo riba, bet valstybei pavyko atsitiesti ir dabar šalies ūkis demonstruoja pavyzdingą augimą. Europos Komisija prognozuoja, kad 2017 m. Vengrija bus viena sparčiausiai augančių Bendrijos narių, jai žadamas 3,5% BVP kilimas. Tačiau ES partnerius mažiau džiugina Vengrijos politiniai procesai – šalis yra bene artimiausia Maskvos bičiulė Bendrijoje, o Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, yra smarkiai kritikuojamas dėl autoritarinių valdymo tendencijų. Apie politines ir ekonomines Vengrijos patirtis – pokalbis su Peteriu Szijjarto, šalies užsienio reikalų ir prekybos ministru.

Europos Komisija šią savaitę pritarė Pakšo atominės elektrinės plėtros projektui, kurį vykdys „Rosatom“, o jis bus finansuojamas Rusijos paskola. Kodėl Vengrija pasirinko Rusiją neskelbusi viešo konkurso?

Yra trys priežastys. Vengrija deda daug pastangų į atominės energetikos vystymą. Šiuo metu 43% elektros šalyje pagaminama šiuo būdu, norėtume padidinti šią dalį iki 70%. Manome, kad tai yra pigiausias ir saugiausias būdas gaminti elektrą.

Pasirinkome Rusiją, nes dabartinė mūsų atominė elektrinė buvo pastatyta pagal sovietines technologijas. Ji įrodė esanti saugi, neįvyko jokių incidentų. Nenorėjome mėginti, kaip ji veiks, jeigu bus kombinuojamos skirtingos technologijos.

Be to, Rusija pateikė finansinį pasiūlymą, kurio nepasiūlė niekas kitas – valstybinę paskolą palankiomis sąlygomis. Sutartyje nurodyta, kad 40% statybų turi įgyvendinti Vengrijos įmonės. Be to, žinome, kad, vykdydama šį projektą, „Rosatom“ dirbs su daugeliu kitų Vakarų įmonių.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Austrija, žada kovoti su atominės statybomis Europos Teisingumo Teisme.

Taip, jie taip kalba, tačiau negali to daryti. Austrija iš esmės yra nusistačiusi prieš atominę energetiką, ji priešinosi ir „Hinkley Point C“ projektui Jungtinėje Karalystėje. Tai gana dogmatinis ginčas Europoje – vieni remia atominę energetiką, kiti ne. Mūsų pozicija – kad tai yra nacionalinės vyriausybės reikalas apsispręsti.

Tačiau šiandieniame kontekste, kai ES taiko sankcijas Rusijai, karas Rytų Ukrainoje tęsiasi, o Minsko susitarimas nėra įgyvendinamas, daugelis ES valstybių nepalaiko artimų ryšių su Rusija. Jūs elgiatės visiškai priešingai.

Iš pažiūros, taip. Bet ką mes galime pasakyti apie „Nord Stream 2“? „Gazprom“ ir Vakarų įmonės įgyvendina šį projektą kartu. Ką galime pasakyti apie faktą, kad pernai Vokietija iš Rusijos pirko rekordinį kiekį dujų? Arba kad daugiau žmonių kalba vokiškai nei rusiškai Sankt Peterburgo ekonomikos forume? Kad Rusijos lyderiai pernai susitiko su Italijos, Graikijos ar Suomijos vadovais, o Sankt Peterburgo forume dalyvavo Italijos premjeras.

Labai lengva kritikuoti mažas valstybes, tokias kaip Vengrija, tačiau niekada nepriimsime idėjos, kad jeigu valstybės teritorija ar BVP yra didesnis, tuomet ji gali kalbėti su Rusija, o jeigu mažesnis – ne. Dažnai pavydime mus labiausiai kritikuojančioms valstybėms jų bendradarbiavimo su Rusija intensyvumo.

Vengrija taip pat yra šalis, nuolat pasisakanti už ES sankcijų Rusijai panaikinimą. Karas Ukrainoje tęsiasi. Jeigu pasisakote prieš sankcijas, kokių matote kitų priemonių konfliktui Ukrainoje sustabdyti?

Pirmiausia, manau, turėtume vykdyti racionalų ir pragmatišką dialogą dėl sankcijų Rusijai. Žvelgiant pragmatiškai, nematau įrodymų, kad sankcijos Rusijai yra veiksmingos. Ekonomiškai tai kenkia daugeliui ES valstybių. Pavyzdžiui, Vengrija prarado 6,7 mlrd. USD eksporto per pastaruosius trejus metus, ir nesame tie, kurie prarado daugiausia. Ekonomiškai kenkiame sau kur kas labiau nei pačiai Rusijai.

Politiškai, kaip sakėte, pažangos įgyvendinant Minsko susitarimą nėra. ES sankcijas vykdo dėl politinių tikslų – pastūmėti Rusiją link šių susitarimų įgyvendinimo. Per trejus metus pažangos nebuvo. Ar sankcijos veikė? Ne. Taigi, mes sakome, kad reikia atviro ir nuoširdaus dialogo aukščiausiu politiniu lygiu apie sankcijų poveikį. Tai būtų pirmas etapas – sutarti, jos veikia ar ne. O tuomet jau būtų antras etapas – ką daryti toliau?

Tačiau jūs nepasakėte, kokių kitų priemonių siūlytumėte, kad krizė Ukrainoje būtų užbaigta?

Nemanau, kad esu tinkamas asmuo pateikti teisingą atsakymą, kol nebuvo mano minėto pirmojo etapo ir diskusijų ES. Mano klausimas – kodėl apie tai nekalbame Bendrijoje? Turime biurokratų Briuselyje – jie galėtų teikti pasiūlymus, kuriuos valstybės narės galėtų svarstyti. Norint pereiti prie antro etapo, reikia užbaigti pirmą ir sutarti, ar sankcijos veikia.

Iš dalies dėl santykių su Rusija, iš dalies dėl kai kurių V. Orbano vyriausybės sprendimų ir nedemokratinių tendencijų Vengrijos reputacija pastaruoju metu Europoje prieštaringa. Ar tai turėjo įtakos ekonomikai, užsienio investicijoms ir verslo aplinkai?

Visiškai ne, sakyčiau – priešingai. Esu atsakingas ir už užsienio prekybą, investicijas, nes 2014 m. įvykdėme įdomų eksperimentą sujungdami ministerijas. Užsienio reikalų politika Vengrijoje yra performuota ir sutelkta į ekonomiką. Nevertinu savo ambasadorių veiklos rezultatų pagal jų susitikimų skaičių, o tik pagal prekybos ir investicijų rodiklius.

Pernai pagerinome eksporto (93 mlrd. Eur), prekybos perviršio (10 mlrd. Eur), investicijų per skatinimo programą (71 projektas, 3,2 mlrd. Eur, 70.000 naujų darbo vietų) rekordus. Turime aukščiausią tiesioginių užsienio investicijų ir BVP santykį Vidurio Europoje. Iš viso jos siekia 85 mlrd. Eur. Vokietija ir JAV yra didžiausios investuotojos. 6.000 Vokietijos įmonių įdarbina 300.000 žmonių, 1.650 JAV įmonių turi 100.000 darbuotojų.

Taigi ekonominiai ryšiai yra sėkmingi. Taip yra dėl politinio stabilumo ir konkurencingo investicinio klimato.

2010-aisiais nedarbas siekė 12,5%, šiuo metu – 4,5%. Šiandien tampa svarbu užtikrinti reikalingą darbo jėgą investuotojams. Atlyginimai kyla, tačiau kaip tuo pačiu metu neprarasti konkurencingumo? Sutarėme, kad socialinis mokestis, kurį moka darbdaviai, šiemet bus sumažintas nuo 27 iki 22%, kitąmet – iki 20%. Palaikome dialogą su verslu, kad priimtume reikiamus sprendimus ir išlaikytume konkurencingumą.

Per ekonominį sunkmetį Vengrijoje buvo įvesti vadinamieji krizės mokesčiai bankams, telekomunikacijų, prekybos ir energetikos įmonėms, dėl kurių skundėsi užsienio investuotojai. Be to, nacionalizavote privačius pensijų fondus. Ar sutinkate, kad dabartinė ekonomikos sėkmė iš dalies buvo pasiekta dėl to?

Šių mokesčių nebėra. 2010-aisiais Vengrija buvo prie prarajos krašto. Tuo metu mūsų padėtis buvo blogesnė už Graikijos, privalėjome kreiptis į TVF anksčiau nei Atėnai. Biudžeto deficitas siekė 7%, skola – 85% BVP. Siaubinga situacija. Turėjome priimti strateginį sprendimą – ar sekti mūsų pirmtakų linija, ar daryti ką nors neįprasto.

Pasirinkome antrąjį kelią – radikaliai sumažinome mokesčius, suvienodinome asmens pajamų mokesčius ir trejiems metams įvedėme krizės mokesčius keturiose srityse, kurios iki tol neįnešė savo tinkamo indėlio į biudžetą. Jie visuomet turėjo stiprius lobistus ir išsikovodavo nuolaidų. Taip pat perpus sumažinome parlamentarų, ministerijų skaičių. Šiandien Vengrijoje yra tik 11 ministerijų.

Kai reikalai pasitaisė, krizės mokesčius atšaukėme, pasiekėme susitarimą su bankais. Nusprendėme, kad kitų metų biudžetą tvirtiname iki birželio pabaigos, todėl esame nuspėjami, o tai yra labai svarbu verslui.

Vis dėlto, ar manote, kad 14 mlrd. USD vertės privačių pensijų fondų nacionalizavimas yra teisingas veiksmas žmonių atžvilgiu?

Niekas nieko neprarado ir visi gaus pensijas. Tai buvo dalis didesnės pertvarkos. Įsivaizduokite, tuo metu turėjome ankstyvo išėjimo į pensiją sistemą. Policininkai po 20 metų tarnyboje galėjo išeiti į pensiją. Šiandien visi tai daro tuo pačiu metu, egzistuoja tik dvi išimtys – šachtininkams, kurie iš tiesų kasdien dirba šachtose, ir baleto šokėjams.

Turėjome taip elgtis, nes šalis buvo ant prarajos krašto ir nenorėjome, kad ji žlugtų. Nieko neslėpėme, sakėme, kad taip elgiamės dėl tragiškos šalies ūkio būklės.

Nuo 2017-ųjų Vengrija įsivedė 9% pelno mokesčio tarifą, vieną mažiausių Europoje. Ar šis sprendimas jau davė teigiamų rezultatų?

Kai Donaldas Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus, supratome, kad JAV ekonomikos politika taps kur kas labiau patriotinė. Kaip minėjau, kadangi 1.650 JAV įmonių veikia Vengrijoje, daugiausia tai yra aukštą pridėtinę vertę kuriančios bendrovės, turėjome užtikrinti, kad būsime konkurencingesni, kad ir kas vyktų JAV.

Kol kas atrodo, kad tai buvo protingas žingsnis. Metų pradžioje baigiau 14 derybų su investuotojais. Regioninė konkurencija yra didelė, tačiau šis sprendimas įtikino investuotojus pasirinkti Vengriją. Kad ir į kurią pasaulio vietą nuvykčiau, kai žmonės išgirsta apie vienženklį pelno mokestį, iš pradžių netiki ir labai stebisi.

Tačiau turėtų atsirasti ir nemenkas spaudimas šalies biudžetui?

Mūsų deficitas gerokai mažesnis nei 3%, o skola nuo 2010 m. kasmet mažinama, šiuo metu – 76% BVP. 2010-aisiais turėjome 1,5 mln. mokesčių mokėtojų, šiuo metu – 4,5 mln., tai tikrai didelis pokytis. Mūsų augimas yra stabilus ir galime sau tai leisti.

Įdomu tai, kad iki tol egzistavo 19% tarifas didelėms kompanijoms ir 9% – smulkiajam verslui. Tarifo suvienodinimas biudžetui turėjo tokią pat įtaką, kaip asmens pajamų mokesčio sumažinimas 1%.

Neseniai Jeanas Claude’as Junckeris, Europos Komisijos vadovas, pristatė penkis ES ateities scenarijus, o keturių didžiųjų ES valstybių vadovai parėmė „kelių greičių“ Europos idėją. Vengrija tokiam scenarijui priešinasi. Kodėl?

Turime tą patį tikslą, tačiau visiškai nesutinkame su metodu, kuriuo ES elitas mėgina sukurti stiprią Europą. Jie mano, kad geriausias būdas yra federalizmas. Mūsų pozicija kitokia – pasisakome už suverenitetą. Manome, kad stipri Europa ir gili integracija negali būti pasiekta su silpnomis ES narėmis.

Nepalaikome ir jokių sprendimų, kurie daro žalą konkurencingumui, pavyzdžiui, mokesčių harmonizavimas, socialinis ES ramstis ar klausimai dėl energetikos. Tai yra svarbūs klausimai Vidurio Europos ir bendram ES konkurencingumui. J. C. Junckeris, EK pirmininkas, laikosi visiškai priešingos pozicijos. Beje, dvi valstybės balsavo prieš jo kandidatūrą, viena jų buvo Vengrija.

Lietuva įprastai siekia gerų santykių su kaimyne Lenkija, o bene didžiausia problema tam yra tautinių mažumų klausimai. Vengrijos ir Slovakijos santykius ilgą laiką taip pat temdė panašios problemos, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad padėtis pasitaisė. Kaip pavyko tai pasiekti, galbūt galėtumėte ką nors patarti?

Nuo patarimų tikrai susilaikysiu, nes gerai nežinau konteksto. Galiu pasakyti, kad istoriniai nesutarimai, rimtos problemos su Slovakija tęsėsi maždaug iki 2010–2011 m. Tuo metu politiniai lyderiai net nenorėdavo kalbėtis tarpusavyje. Tačiau du premjerai, V. Orbanas ir Robertas Fico, nusprendė, kad reikia pasinaudoti bendrais interesais, ir pradėjo pragmatinį bendradarbiavimą.

Egzistuoja du keliai. Pirmas – mažumų klausimus paversti išankstine sąlyga viskam kitam. Kita strategija – kritiškai įvertinti tai, dėl ko nesutariama, problemas padėti ant derybų stalo ir sutarus, kad visko iš karto neįmanoma išspręsti, tuo pat metu bendradarbiauti kitose – energetikos, ekonomikos, ES, transporto – srityse.

Sėkmingas bendradarbiavimas sukuria pasitikėjimą, kurio pagrindu, žingsnis po žingsnio, galima atrasti ir labai jautrių klausimų sprendimus. Manau, antra strategija yra tinkamesnė. Tačiau yra rimtų debatų Vengrijoje, ar tai buvo tinkamas žingsnis.

Šiandien Slovakija yra trečia didžiausia mūsų prekybos partnerė, kartu statome tiltus ir kelius, kovojame petys į petį Europoje ir kai kurie klausimai dėl vengrų Slovakijoje jau buvo išspręsti. Ne visi, net ne dauguma ir ne taip greitai, kuriuo norėtume. Tačiau tai yra geriau nei nieko. Šiandien esame artimiausi partneriai ES, prieš penkerius metus tai būtų buvę neįsivaizduojama.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau