Pusė grynųjų eurų iš Suomijos iškeliauja svetur, neretai – į Rusiją

Publikuota: 2016-02-27 Autorius: Rašyti komentarą

Suomijoje vis rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau eurų spausdinama vis daugiau. Didelę dalį euro banknotų iš šalies išgabena turistauti į užsienį susiruošę suomiai ir rublio stabilumu nepasitikintys rusai.

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Centrinis Suomijos bankas skaičiuoja, kad atsižvelgiant į pastarųjų metų atsiskaitymų debetinėmis ir kredinėmis kortelėmis augimo tempus, jau 2029 m. euro banknotų atsiskaitymams šalies viduje nebereikės, rašo naujienų portalas „Yle.fi“.

Šiuo metu bendra pirkinių vertė, įsigyta naudojant bankų korteles, Suomijoje siekia 42 mlrd. Eur, tuo tarpu už grynuosius pirkinių įsigyta vos už 16 mlrd. Eur. Jau kuris laikas Suomijos gyventojai dažniau renkasi atsiskaitymus bankų kortelėmis. Naujausi duomenus rodo, kad 7 iš 10-ies pirkėjų naudojasi kortelėmis, ir tik 13% linkę dažniau atsiskaityti grynaisiais.

Paradoksą, kodėl atsiskaitymų grynaisiais mastui Suomijoje mažėjant eurų banknotų tenka spausdinti daugiau nei ankščiau, centrinis Suomijos bankas aiškina tuo, kad didėja į užsienio šalies išgabenamų eurų banknotų kiekis.

Skaičiuojama, kad maždaug pusė eurų banknotų, kuriuos į apyvartą išleidžia Suomijos bankas, iškeliauja į užsienį. Didelę jų dalį išveža suomių turistai, nes grynieji daugelyje Europos šalių tebėra įprastas atsiskaitymo būdas, pvz., Vokietijoje 8 iš 10-ies transakcijų vis dar vyksta grynaisiais pinigais. Be to, suomiai, norėdami sutaupyti, neretai vyksta į kitas Europos šalis pirkti automobilių, kuriuos paprastai įsigyja už grynuosius.

Didelis kiekis į apyvartą Suomijoje išleistų euro banknotų iškeliauja iš euro zonos ribų, manoma, jie sudaro apie 30% euro banknotų.

Kario Takalos, Suomijos banko vyriausiojo patarėjo, nuomone, nemažai jų įsigyja kaimyninės Rusijos gyventojai, kurie linkę kaupti lėšas grynaisiais eurais ir JAV doleriais, nes tradiciškai nepasitiki savo šalies bankininkystės institucijomis ir nenori laikyti indėlių bankų sąskaitose. Saugoti pinigines atsargas tvirta valiuta – eurais arba doleriais, Rusijos gyventojus skatina ir nukritusios naftos kainos bei susilpnėjęs rublis. Suomijos banko manymu, „eurų turizmo” teoriją patvirtina tai, kad šalyje išaugo 50 Eur banknotų paklausa. Tuo tarpu 500 Eur banknotų poreikis gerokai sumenko, o ši tendencija stebima nuo 2011 m., kai eurą įsivedė Rusijos kaimynė Estija.

Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa rodo, kad ir Lietuvos gyventojai už pirkinius ir paslaugasj au rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais, sumenko ir grynaisiais išleidžiama suma. Kartu augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę, skaičius, tiesa, didelė jų dalis dar nesinaudoja mokėjimo kortele kasdieniams atsiskaitymams.

Apklausos duomenimis, sąskaitą bent vienoje kredito įstaigoje pernai turėjo 80% Lietuvos gyventojų. Per 2015 m. trečdaliu sumažėjo Lietuvos gyventojų, kurie pajamas gauna grynaisiais pinigais, 2015 m. jie sudarė 29%.

Banko „Swedbank“ užsakymu pernai atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai pirmą kartą už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaitė kortele nei grynaisiais. Už tokius pirkinius, kaip maistas ir paslaugos, tik kortele arba apylygiai ir kortele, ir grynaisiais atsiskaito daugiau nei pusė – 56 % Lietuvos gyventojų. Prieš dvejus metus pirmenybę gryniesiems teikiančių žmonių Lietuvoje buvo dauguma – 60 % gyventojų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Veikla
26 UAB „Scandi house“ 836% Naujų pastatų statyba
31 UAB „Viskas dujoms“ 783% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba
108 UAB „VA STATYBA“ 401% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
116 UAB „DRUSTA“ 375% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
119 UAB „MEGANOVA LT“ 370% Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba
Svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Naršydami toliau, jūs sutinkate su slapukų politika. Sutikimą visada galite pakeisti naršyklės nustatymuose.
Sutinku Plačiau