Ovacijos Darbo kodeksui – avansu

Publikuota: 2017-02-17
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva rungtynėse dėl pasaulio laisviausios ekonomikos titulo ne tik stabtelėjo, bet ir krito trimis pakopomis žemiau – dabar pagal ekonomikos laisvę mūsų šalis užima 16-tą poziciją. Šis smuktelėjimas nebūtinai reiškia, kad Lietuva nepriėmė būtinų sprendimų – tiesiog kitos šalys tai darė sparčiau.

Pasaulinis ekonominės laisvės indeksas sudarytas jau 23-ią kartą. Iš viso įvertinos 186 šalys. Laisviausios ekonomikos titulu, kaip ir pernai, puikuojasi Hongkongas, toliau rikiuojasi Singapūras, Naujoji Zelandija, Šveicarija, Australija. Lietuvą aplenkė Olandija, Liuksemburgas ir Gruzija. Estija įsitvirtino pirmajame dešimtuke – ji užimą šeštą vietą. Pasaulinį Ekonominės laisvės indeksą kasmet sudaro JAV tyrimų centras „Heritage Foundation“. Jo išvadose rašoma, kad nepaisant regioninių ir globalių iššūkių, Lietuvos ekonomika parodė didelį atsparumą. Pastangos sumažinti korupciją ir stiprinti fiskalinį patikimumą bei vyriausybės įsipareigojimai davė vaisių. Biudžeto konsolidavimas vyriausybės išlaidas išlaikė kontroliuojamas ir sustiprino makroekonominį stabilumą“, – rašoma „Heritage Foundation“ paskelbtose išvadose.

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas aiškina: nors Lietuvos indekso balas šiais metais šiek tiek išaugo, tačiau Lietuva nukrito trimis pozicijomis. O taip yra todėl, kad trys virš Lietuvos atsidūrusios šalys pasistiebė dar labiau. Tai labai gerai atspindi dažną tendenciją tokio pobūdžio ekonominės laisvės, verslo sąlygų ar konkurencingumo indeksuose. Tam kad juose kiltum, neužtenka tik gerinti situaciją tinkamais sprendimais, tą daro visi. Ją reikia gerinti sparčiau nei kiti.

Šiemetiniame indekse vertinant Lietuvos sprendimus didinant ekonominę laisvę, yra ir šioks toks paradoksas: teigiamai įvertintas naujas Darbo kodeksas, kurio galiojimas Lietuvoje nukeltas ir apskritai jo likimas nėra iki galo aiškus. Jei nukėlimas būtų indekse traktuojamas kaip neįsigaliojimas, Lietuvos pozicija būtų galimai smukusi dar labiau. LLRI ekspertas primena: daugelis tarptautinių indeksų jau daugelį metų baksnoja į Lietuvos darbo santykių reguliavimą ir vienam iš jų pagaliau atradus progą Lietuvą pagirti, mūsų valdžia pati trypčioja vietoje. „Diskusija dėl Darbo kodekso yra visada labai sudėtinga. Viena vertus, ekonomikos teorija ir praktika sako, kad lankstesnis darbo kodeksas yra svarbu, kad jis didina šalies konkurencingumą, produktyvumą ir žmonių pajamas. Bet kai ateina diskusijos apie konkrečius dalykus, tokius kaip darbo valandos, atleidimo laikotarpiai ar išeitinės, labai greitai nusileidžiame į emocinį lygmenį, kuris retai kada paremtas argumentais. Darbdaviai – išnaudotojai, žmonės – vergauja, ir pan. frazės yra paveikios, nors su realybe neturi beveik nieko bendro. Tokio pobūdžio diskusijos yra politikos apskritai yda, kuri kiša koją Lietuvai darbo santykių reguliavimo pavidalu jau labai seniai“, – aiškina p. Žukauskas.

Pasak jo, statistika aiškiai rodo, kad ekonomiškai laisvesnėse šalyse žmonių pajamos yra aukštesnės, geresnė žmonių sveikata ir išsilavinimas, ten daugiau inovacijų, skaičiuojama, kad net demokratija veikia sklandžiau. Laisvė veikti individui, maži mokesčiai spręsti, ką veikti su savo pajamomis, galimybė kurti verslą ar užsiimti kita veikla, kuri nebūtų apipančiota tūkstančiais draudimų ir reguliavimų – tai išlaisvina žmonių kūrybiškumą, kuris lemia ekonominę ir kitas geroves. Aukšta vieta ekonomikos laisvės indekse – signalas investuotojams. Tačiau svarbiausia, kad palankios sąlygos, kurios užkelia šalį į indeksų viršūnes, nebūtų tik popierinės – jos turi veikti realybėje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau