Prekė yra, bet ar pavyks parduoti?

Publikuota: 2017-03-21
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybė, šią savaitę švenčianti savo valdymo šimtadienį, tikina, kad iš pasirinkto permainų kelio neišsuks ir reformų neaukos, net jei tektų dirbti mažumos sąlygomis – koalicijos partneriai socialdemokratai gali tapti akmenėliu, išversiančiu ar bent pristabdysiančiu numatytų reformų vežimą.

Daugiau kaip tris mėnesius laukėme žadėto Vyriausybės programos priemonių plano. Visą tą laiką ypatingų naujienų iš ministrų kabineto neatskriejo – galbūt, ministrai ir triūsė įsijuosę, tačiau visuomenė to nei girdėjo, nei pajuto. Tiesa, kai kuriose srityse šiokių tokių naujienų būta: Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, ėmėsi kuopti įsisenėjusias problemas „Lietuvos geležinkeliuose“, švarinamos ir „Oro navigacijos“ bei kitos ministerijai pavaldžios įmonės. Dėl daug aistrų ir ginčų sukėlusios numatomos urėdijų pertvarkos, regis, nežada atsitraukti ir Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, esminės valstybės valdomų įmonių pertvarkos pasiryžęs imtis Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras. Tiesa, ne paslaptis, kad valstybinių įmonių pertvarka – sritis, kuri tiek dėmesio sulaukė ne tik dėl asmeninės iniciatyvos. Tiesiog trauktis nebėra kur – nes tokius reikalavimus kelia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios duris Lietuva siekia praverti kuo greičiau. Pradėtos diskusijos ir dėl aukštojo mokslo pertvarkos, tačiau, ko gero, rezultatų sulauksime dar gana negreitai. Kažkodėl pastaruoju metu pritilo Aurelijus Veryga, sveikatos ministras, negirdime Lino Kukuraičio, socialinės apsaugos ir darbo ministro bei kai kurių kitų jų kolegų.

Vyriausybės programos priemonių plane – daug svarbių klausimų, tačiau nemažai laiko prarasta. Gyvenimas reikalauja greitų sprendimų, todėl 100 dienų šildyti kėdes – per didelė prabanga. Šimto dienų tabu – neliesti ir nekritikuoti Vyriausybės – sena nerašyta taisykle. Atrodo, kad ji jau atgyveno – iš Seimo rinkimų rezultatų matyti, kad žmonės pasirinko politinę jėgą, kuri žadėjo permainas. Kodėl priemonių plano rašymą reikėjo ištempti būtent šimtui dienų? Jei į kabinetą buvo surinkti savo sričių profesionalai, galbūt jie turėjo ateiti jau su savo vizijomis, su savo planais ir iš karto pradėti dirbti?

Kol Vyriausybė triūsė dailindama šimtadieniui skirtą produktą, Seimas praktiškai negavo iš jos jokių esminių įstatymų projektų. Tiesa, tas vakuumas buvo savotiškai užpildytas – tiek įvairių skandalų per pirmuosius tris mėnesius Seime vargu ar kada buvo... O per pertraukas tarp santykių, poelgių, interesų aiškinimosi iš Parlamento rūmų skriejo signalai, kad Vyriausybės planams lengvo kelio nebus – toli gražu ne visoms reformoms Seime žadama tiesti raudoną kilimą. Nežinia, ko tikėjosi valstiečiai ir žalieji, remdami pečius su socialdemokratais, tačiau būtent pastarųjų stovykla ir „minuoja“ kelius permainoms. „Blogiausia, kad kartais mes susiduriame su susitarimų vykdymo problema: pasikalbam ryte, pasiekiam susitarimą, bet vos atėję į plenarinių posėdžių salę sulaukiam visokių siurprizų. Siurprizus aš šiaip mėgstu, bet tik malonius. Susitarimų reikia laikytis“, – tikina premjeras Saulius Skvernelis.

Dabar ant plauko pakibo urėdijų reforma – socialdemokratai kryžiumi gula prieš siūlomą planą pertvarkyti valstybinių miškų ūkį ir naikinti didžiąją dalį urėdijų. Atrodo, kad į pagalbą Vyriausybei ir jos reformatoriškiems planams pasirengusi pulti net opozicija – tiksliau, Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai. Kalbama, kad būtent urėdijų reforma taps rimtu valdančiosios koalicijos santykių išbandymu – tolesnio koalicijos likimo dabar, ko gero, niekas negali prognozuoti.

VŽ nuomone, aiškiai matyti, kad per praėjusias šimtą dienų Vyriausybė taip ir neužmezgė ryšių su Seimu. O tiltus ręsti reikėtų, nes juk būtent ten reikės „parduoti“ savo idėjas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

10 didžiausių Lietuvos bendrovių

TOP1000
Bendrovė Apyvarta (tūkst. Eur)
ORLEN Lietuva, AB 3.729.628
Maxima LT, UAB 1.524.423
Achema, AB 562.583
Sanitex, UAB 542.920
Lukoil Baltija, UAB 438.212
Lietuvos geležinkeliai, AB 428.994
Linas Agro, AB 427.384
Lifosa, AB 412.687
Norfos mažmena, UAB 408.922
Girteka logistics, UAB 395.143
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Smalsiems, protingiems, norintiems suprasti

Tiems, kurie niekada nenustoja mokytis

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau