Įtampa stiprėja ir Vidurio Rytuose, ir Vašingtone

Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nukaudamos Irano generolą Quassemą Suleimanį Jungtinės Valstijos siekia „sustabdyti karą, o ne jį pradėti“.

JAV siunčia daugiau karių

„Terorizmo viešpatavimas baigėsi“, — paskelbė jis kalbėdamas žurnalistams Mara-a-Lago poilsio rezidencijoje Floridoje. JAV prezidento žodžiais, šalies kariuomenė sudavė nepriekaištingai tikslų smūgį, kurio metu buvo nukautas „teroristas numeris vienas“ visame pasaulyje – Q. Suleimani, pranešė BBC.

Kaip žinoma, Irano sukarintų pajėgų vadas buvo nukautas penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste. Iškart po JAV surengtos atakos pasipylė grasinimai iš Irano. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ JAV.

Vašingtonas penktadienį paskelbė, kad siunčia į Artimuosius Rytus dar beveik 3.000 karių. Anot neįvardijamų Gynybos departamento pareigūnų kariškiai yra iš 82-osios desantinės divizijos, kurios bazė yra Šiaurės Karolinoje. Apie 700 šios divizijos kareivių šią savaitę jau buvo dislokuoti Kuveite. Tokį žingsnį Vašingtonas žengė Teherano remiamiems kovotojams ir jų šalininkams užpuolus JAV ambasadą Bagdade, praneša AFP-BNS.

Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų pareiškė, kad JAV įvykdytas vieno iškiliausių iraniečių generolų nužudymas Irake prilygsta „karo aktui“.

Interviu CNN Irano ambasadorius Majidas Takhtas Ravanchi pareiškė: „Iš tikrųjų tai buvo karo aktas, įvykdytas Jungtinių Valstijų prieš Irano žmones.“

„Praeitą naktį jie pradėjo ginkluotą karą, teroro aktu nužudydami vieną svarbiausių mūsų generolų. Taigi, kokių dar Irano veiksmų būtų galima tikėtis? Negalime tiesiog toliau tylėti. Turime veikti ir veiksime“, – pabrėžė diplomatas.

„Negalime tiesiog užsimerkti po to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas, aršus kerštas, – pridūrė M. T. Ravanchi. – Atsakas į karinį veiksmą yra karinis veiksmas. Kieno, kada ir kur? – tai parodys ateitis.“

 Irako sostinėje Bagdade šeštadienį milžiniška minia dalyvavo laidotuvių procesijoje, skirtoje Q. Suleimaini. Anot BBC, laidotuvių procesija pažymėjo gedulo dienų pradžią. Nukautojo Irano generolo kūnas turi būti grąžintas į Iraną ir palaidotas jo gimtajame mieste.

Įpareigotų veiksmus derinti su Kongresu

JAV senatorius demokratas Timas Kaine penktadienį Senatui svarstyti pateikė rezoliuciją, pagal kurią prezidentas D. Trumpas negalėtų be Kongreso sutikimo pradėti karo su Iranu. Jeigu rezoliucijai pritartų abeji JAV parlamento rūmai, prezidentas būtų įpareigotas prašyti Kongreso pritarimo, o jo negavęs – per 30 dienų atšaukti JAV kariuomenę, pasiųstą kariauti su Irano pajėgomis.

„Keletą metų su nerimu stebėjau, kad prezidentas gali pradėti kariauti su Iranu. Susiklosčius dabartinei padėčiai, Kongresas turėtų įsikišti anksčiau, nei D. Trumpas sumanys į karą įtraukti JAV kariuomenę“, — kalbėjo T. Kaine.

Manoma, kad Senatas rezoliuciją svarstys kitą savaitę. Senato daugumo lyderis, respublikonas Mitchas McConellis penktadienį žadėjo, kad kitą savaitę Senate bus surengtas JAV atakų prieš Irano generolą svarstymas, rašo „BuzzFeed News“.

Tačiau neseniai nepavyko priimti panašios rezoliucijos, kuri įpareigotų Jungtines Valstijas laikytis nuošalyje nuo Saudo Arabijos vykdomų karo veiksmų prieš Irano pajėgas Jemene. D. Trumpas vetavo rezoliuciją ir jai priimti pakartotinai nepakako balsų.

Svarbios JAV karinės operacijos užsienyje paprastai sulaukia abiejų partijų paramos. Įprasta, kad Baltieji rūmai perspėja apie planuojamus didelio masto karinius veiksmus aukšto rango Senato ir Atstovų Rūmų narius, atstovaujančius abiem partijoms.

Tačiau šįsyk demokratų atstovai tikina, kad Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeras apie antskrydį Bagdado oro uoste informuoti nebuvo. D. Trumpui artimas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas sakė, kad „buvo informuotas apie potencialią operaciją“, kai lankėsi pas prezidentą jo rezidencijoje Floridoje.

Nesuklaukė Europos palaikymo

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad Vašingtono sąjungininkių Europoje reakcija nebuvo tokia „paslaugi“, kaip jis tikėjosi.

M. Pompeo ragino pasaulio pareigūnus aptarti šią ataką, sulaukusią D Trumpo sąjungininkų respublikonų ir Amerikos sąjungininko Izraelio liaupsių, nors dauguma kitų šalių pareiškė perspėjimų dėl regione galinčios padidėti įtampos.

„Pastarąsias pusantros, dvi dienas praleidau kalbėdamasis su partneriais regione, pasakodamas jiems, ką mes darome, kodėl tai darome, prašydamas jų palaikymo. Jie visi buvo fantastiški“, – televizijai „Fox News“ sakė M. Pompeo, praneša AFP-BNS.

„Vėliau pokalbiai su mūsų partneriais kitose vietose nebuvo tokie geri. Tiesą sakant, europiečiai nebuvo tokie paslaugūs kaip būčiau norėjęs“, – pridūrė jis.

Po JAV operacijos ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis paragino visus susijusius veikėjus „šiuo itin svarbiu momentu laikytis kuo didžiausio santūrumo ir elgtis atsakingai“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas irgi paragino elgtis santūriai, o Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad svarbiausia būtų deeskaluoti padėtį.

„Britai, prancūzai, vokiečiai – visi turi suprasti, kad tai, ką padarėme, ką padarė amerikiečiai, taip pat išgelbėjo gyvybių Europoje“, – tvirtino M. Pompeo.

„Tai buvo geras dalykas visam pasauliui. Raginame visus pasaulyje palaikyti, ką stengiasi daryti Jungtinės Valstijos – užtikrinti, kad Irano Islamo Respublika paprasčiausiai elgtųsi kaip normali valstybė“, – pridūrė jis.

NATO stabdo mokymo misijas

„NATO misija tęsiama, bet šiuo metu su mokymais susijusi veikla yra įšaldyta“, – pareiškė atstovas Dylanas White'as.

Irake dislokuotos NATO pajėgos, turinčios kelis šimtus karių, apmoko šalies saugumo pajėgas Bagdado vyriausybės prašymu, siekiant užkirsti kelią džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ sugrįžimui.