Savanorystės receptas pagal „Hatzalah“

Jų abiejų misija – suteikti pirmąją pagalbą žmogui gelbstint jo sveikatą ir gyvybę.
Lietuvos ambasadoriaus kadenciją Izraelyje baigęs Darius Degutis, pats nemenkai prisidėjęs prie „Unitet Hatzalah“ modelio perkėlimo į Lietuvą, pasakoja, kad organizaciją Izraelyje įsteigė Eli Beeris – baigęs paramedikų kursus, Greitosios pagalbos tarnyboje jis atliko sanitaro praktiką. Patyręs, kad greitoji pagalba dažnai vėluoja, kai minutės lemia, ar žmogus išgyvens, jis sumanė suburti savanorius, į nelaimės vietą atskubančius greičiau nei greitoji.
Eli Beeriui teko įveikti daugybę biurokratinių kliūčių: Izraelio sveikatos ministerija, Greitosios pagalbos tarnyba, gydytojų klanai – visi žiūrėjo skeptiškai. Iš pradžių organizacija veikė pusiau nelegaliai: su paprasčiausia racija savanoriai skenuodavo ir gaudydavo „greitųjų“ ryšius, juos persekiojo policija, – tol, kol įrodė, kad yra reikalinga.

Galiausiai prieš dešimtmetį „United Hatzalah“ buvo sertifikuota. Ji turi savo ženklą, kurį Izraelyje žino visi. Turi savo greitosios pagalbos telefono numerį – 1221. Turi moderniai (tikras kosmosas, – sako p. Degutis) įrengtą dispečerinę; dispečeris mato, kur kiekvienu momentu yra visi tuo metu į pagalbos šauksmą galintys atsiliepti savanoriai, ir, gavęs signalą, tą pačią sekundę išsiunčia jį artimiausiai įvykio vietos esančiam žmogui. Kompiuterinė programa užtikrina sąveiką su greitosios ir bendrosios pagalbos centrais, kitomis reikiamomis tarnybomis. Pagrindinė savanorių transporto priemonė – motoroleris, per gana chaotišką Izraelio transportą su juo lengviausia atvykti iš vieno taško į kitą. Savanoriai aprūpinti moderniausia, dažnai karo pramonės sukurta pirmosios pagalbos įranga, ji gabenama dėžėje ant motorolerio bagažinės, taip pas mus vežiojamos picos.
„Pagyvenęs 5 metus Izraelyje žinau, kad tai stipri šalis, stiprūs žmonės, – su nusistovėjusiais gyvenimo ritmais, dėsniais, ir kad ten pralaužti ką nors naujo nėra paprasta. Bet Eli Beeris tai padarė: subūrė bendraminčių grupelę, kuri dabar vienija per 2.000 savanorių, baigusių bent jau paramedikų kursus“, – kalba p. Degutis.

Pastebėti, įvertinti, kopijuojami
2012 m. aukščiausią Izraelio apdovanojimą už visuomeninę pilietinę veiklą „United Hatzalah“ Eli Beeriui įteikė šalies prezidentas Shimonas Peresas. Tais pačiais metais Davoso ekonomikos forume Eli Beeris skaitė pranešimą sesijoje, skirtoje socialinės atsakomybės projektams visame pasaulyje. Vėliau savo tinklaraštyje, dalindamasis įspūdžiais iš Davoso, p. Beeris rašė, jog „United Hatzalah“ turi per 1.700 kursus baigusių ir reikiama pagalbos įranga aprūpintų savanorių – įvairių profesijų, įvairių tikėjimų, žydų ir nežydų. Naudodamiesi išplėtotais tinklais ir GPS ryšiu, jie pajėgūs per dvi tris minutes atsiliepti į nemokamą pagalbos skambutį ir, kol atvyks greitoji pagalba, padėti nukentėjusiajam.
„2011 m. „United Hatzalah“ atsakė į daugiau nei 193.000 pagalbos skambučių ir išsaugojo daugybės žmonių gyvybę, kuri galėjo būti prarasta“, – rašo p. Beeris.
Sistema pagal „United Hatzalah“ modelį veikia Niujorke, Londone, Pietų Afrikoje.

Ne konkurentai
Svarstymus, jog viena yra turėti modelį, kita – surašyti veiklos planą, o trečia yra realybė, kuri kartais ima ir prasilenkia su sveiku protu, p. Degutis atremia pasakodamas, kas jį, grįžusį po 5 metų, praleistų ne Lietuvoje, labai nustebino: „Ir man, ir „Voluntarius LT“ steigėjams dėl šio projekto teko bendrauti su Vyriausybės nariais, įvairiomis struktūromis, kurios taip pat atsakingos už žmonių gelbėjimą, ir, sunku patikėti, visų reakcija yra labai pozityvi. Gal buvo viena kita institucija, numojusi ranka, ai, čia savi klanai, savi interesai, bet tokių – mažuma.“
Pasak p. Degučio, iniciatyvos steigti savanorių organizaciją ėmėsi „trys nuostabūs žmonės, mokslininkai, kurie viską suka iš savo asmeninių santaupų.“
„Procesas sukasi. Kaip sėkmingai savanorių pagalbos organizacija veikia Izraelyje ir kitose šalyse, taip sėkmingai, neabejoju, ji veiks ir Lietuvoje. Entuziastų yra, – tai svarbiausia. Mano tvirtu įsitikinimu, bet kokį socialinės atsakomybės projektą gali išsukti, išvežti „crazy guy“, – žmogus, kuriam šiek tiek pavažiavęs stogas, nes tuo reikia degti, tikėti, įveikti galybę kliūčių. Šie žmonės nebijo pabandyti judinti pirmosios pagalbos projektą, pradėti jį. Kita vertus, jie nesirengia atimti duonos nei iš greitosios pagalbos, nei iš kitų tarnybų, apie konkurenciją čia kalbos nėra“, – kalba p. Degutis.

Modifikuoti ir pritaikyti
Nacionalinė savanoriška gelbėjimo tarnyba „Voluntarius LT“ įregistruota šiemet vasario 14 d. Pasak vieno iš „crazy guy“, dr. Audriaus Šimkaus, organizacijos steigėjo ir valdybos nario, projektas nebėra „šakėmis ant vandens rašytas“, priešingai, jis plėtojamas sulig kiekviena diena. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos paramedikų asociacija, trišalė sutartis tarp „Voluntarius LT“, paramedikų ir Kauno greitosios medicininės pagalbos centro, su Lietuvos policijos rėmėjų asociacija, kalbamasi dėl bendradarbiavimo su Priešgaisrinės apsaugos departamentu, kariuomene, kitomis valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis.
Projektą palaiko Sveikatos apsaugos ministerija ir ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Anot dr. Šimkaus, organizacijos steigėjai į valstybės kišenę nesidairo, planuojama, jog „Voluntarius LT“ gyvuos iš ES struktūrinių fondų ir rėmėjų lėšų.

„Norim Lietuvoje diegti kitą nevyriausybinių organizacijų kultūrą. Dabar, – sako dr. Šimkus, – kai įsikuria nevyriausybinė organizacija, jos akys krypsta į vyriausybę: skirkit mums pinigų. Mes jų ieškosime patys.“
Skaičiuojama, jog startui – programinei įrangai Kauno dispečerinėje, savanorių mokymams, transportui ir t. t. – reikėtų suformuoti maždaug 10 mln. Lt biudžetą, tai – atsparos taškas.
„Be abejo, kiti metai bus pigesni, nes daug kas jau bus įsigyta“, – tikslina doc. dr. Aleksandras Alekrinskis, dar vienas „crazy guy“, organizacijos steigėjas ir valdybos narys. Pasak pašnekovų, Izraelyje veikiančios „United Hatzalah“ biudžetas (per 2.000 savanorių, 18 žmonių gauna darbo užmokestį) nebūna mažesnis nei 5 mln. USD per metus, jis formuojamas iš verslo dotacijų, tarptautinių fondų.

„Be abejo, ten kita verslo kultūra. Pas mus dar išgirsi sakant, jog „esu socialiai atsakingas verslininkas, nes legaliai moku darbo užmokestį“, nors tai įpareigoja įstatymas. Izraelyje kiekvieno verslininko prestižo ir sąžinės reikalas 10% pelno skirti labdarai, kokiai – asmeninis jo reikalas“, – sako dr. Šimkus. Pašnekovas priduria, kad Izraelyje nėra nė vieno greitosios pagalbos automobilio, pirkto už valstybės lėšas, juos nuperka rėmėjai.
„Mes turime didžiulį privalumą – ES fondus. Kitas dalykas, auga jaunoji verslo karta, į paramą, į savanorystę žiūrinti kitaip nei vyresnieji – jie patriotiškesni, nori daugiau veiklos, pilietinių iniciatyvų, kaip ir dabartiniai studentai“, – kalba dr. Alekrinskis.

Pašnekovai pasakoja, jog „Voluntarius LT“ savanoriais jau užsirašė apie 100 paramedikų, dar apie pusšimtis, neturinčių jokio medicininio išsilavinimo, užsiregistravo organizacijos tinklalapyje, jiems bus rengiami kursai. Registruojasi ir turintieji medicininį išsilavinimą, medicinos studentai.
„Negalime imti „United Hatzalah“ modelį ir jį čia paprasčiausiai diegti, – juk yra kultūrinių skirtumų, kitas mentalitetas, be to, Izraelis – karštas taškas, jie gyvena visai kitaip – ten vyksta karas. Bet modifikavus idėją galima pritaikyti Lietuvai“, – įsitikinęs dr. Šimkus.