VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgaliui

Sausio 3 d. Vilniuje, M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11) nuo 10 iki 17 val. veikia menininko Artūro Šlipavičiaus-Šlipo vienos dienos ir vieno paveikslo paroda „Laiškai iš praeities“.

18 val. čia vyks futuristinis-siurrealistinis-nepolitinis muzikinis performansas, kurį atliks Šlipas, džiazo muzikos atlikėjas, saksofonininkas Vytautas Labutis ir pianistas Rokas Zubovas.

Sausio 3–9 d. Vilniuje kino centras „Skalvija“ kartoja kelis 2019-ų „Scanoramoje“ rodytus filmus ir kviečia į kino klasikos vakarą.

Sausio 5 d. 18.30 val. kino klasikos vakare bus rodomas prieš kelis metus „Skanoramoje“ rodytas 1987 m. danų filmas „Babetės puota“. Režisierius Gabrielis Axelis (1918–2014) pasakoja apie XIX a. Daniją. Nuošaliame salos kaimelyje kartu su savo tėvu, gerbiamu vietinės protestantų bažnyčios šventiku, gyvena dvi seserys. Nors jos turėjo jaunatviškų svajonių – ištekėti, išvykti, tačiau liko su tėvu. Bėga metai, o laikas kaimelyje lyg sustojęs. Tačiau kartą į salą atvyksta pabėgėlė Babetė iš Prancūzijos. Moteris įsiprašo į šeimą – už tai ji tvarkysianti namus ir gaminsianti valgį.

Sausio 4 d. 18.30 val. Vilniuje, Valstybiniame jaunimo teatre, – Eimunto Nekrošiaus (1952–2018) režisuotas „Cinkas (Zn)“ pagal baltarusių rašytojos Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič kūrybą.

Kelerius metus keliavusi po neaprėpiamą buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją, S. Aleksijevič rinko žmonių pasakojimus ir liudijimus apie skaudžiausius įvykius, nutikusius Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu. Iš tų pasakojimų radosi garsusis autorės ciklas „Utopijos balsai“, kurį sudaro penkios knygos. Dvi iš jų – „Cinko berniukai“ ir „Černobylio malda“ tapo E. Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“ literatūriniu pagrindu, jame perteikiamos asmeninės žmonių patirtys Afganistano kare ir po Černobylio atominės elektrinės sprogimo. Tragiškas istorijas režisierius papasakojo įvesdamas ir pačios rašytojos personažą, spektakliui tai suteikia dar daugiau asmeniškumo.

Vaidina Aldona Bendoriūtė, Simonas Dovidauskas, Sergejus Ivanovas, Adomas Juška, Ieva Kaniušaitė, Dalia Morozovaitė, Milda Noreikaitė ir kt.

Sausio 4 d. 21.30 val. Vilniaus džiazo klube „Jazz Cellar 11“ koncertuos „Leonardo Pilkausko–Birthday–Septetas“.

Tai kolektyvas, įkvėptas bigbendo estetikos, atliekantis originalią, netikėtais kompoziciniais sprendimais išsiskiriančią muziką. L. Pilkauskas, 2012 m. baigęs Amsterdamo konservatorijos magistro studijas, yra vienas produktyviausių šalies aranžuotojų. 

Šįkart septetas koncertuos su Didžiojoje Britanijoje gyvenančia ir kuriančia funk, soul, r‘n‘b dainininke Daiva Starinskaite.

Iki sausio 5 d. Vilniuje, Lukiškių kalėjimo kieme (Lukiškių skg. 6), veikia alternatyvus kalėdinis kiemas.

Paskutinės minutės pasiūlymas: puoselėjantiems alternatyvų požiūrį į Kalėdas, iniciatyvos organizatoriai žada, kad šventinis kiemas netradicinėje erdvėje suteiks naujų patirčių ir bus pilnas kūrybiškų idėjų.

Kiemas atviras nuo 16 iki 22 val.

Iki sausio 7 d. Vilniuje, nuo Arkikatedros aikštės, ratus suka Kalėdų traukinukas.

Tradicinis spalvingas Kalėdų traukinukas kviečia prasukti ratą Katedros, Pilies gatve Rotušės aikštės link ir atgal iki didžiosios miesto eglės.

Traukinuko stotelės – priešais Katedrą šalia Odminių skvero ir prie Šiuolaikinio meno centro, tačiau patirtis rodo, kad į šią traukinys atrieda pilnas.

Dar vienas Kalėdų traukinukas Vilniuje vaikus ir jų tėvus veža maršrutu Vilnius–Vilniaus oro uostas–Vilnius.

Iki sausio 7 d. Kaune, Rotušės aikštėje, dirba Kosminių Kalėdų miestelis.

Žiemos šventės Kaune nusidažė netikėtomis spalvomis ir kviečia užsukti į Kalėdinį kosmosą. Pasak kauniečių, šiemet Rotušės aikštėje veikia „daugiau nei vien eglė ir kalėdinis miestelis, šiais metais tai nemokamas bilietas į paslaptingąją planetą“. Užsiėmimai, dirbtuvės, knygos, teatras, muzika – veiklos Kalėdų miestelyje lauks kasdien, programa skelbiama čia.

Iki sausio 12 d. Valdovų rūmuose Vilniuje veikia tarptautinė paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“.

Čia eksponuojama daugiau kaip 350 eksponatų iš beveik 40 muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų. Eksponatai surinkti iš 7 valstybių. Tarp išskirtinių parodos eksponatų vardijami XVII a. pradžios Elžbietos Radvilaitės sarkofagas, Lietuvos etmono bei Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos įkapiniai drabužiai, karstiniai portretai, paauksuotas, trijų spalvų emaliu dekoruotas šalmas iš prabangaus Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvų komplekto.

Radvilų giminė garsi karaliene Barbora, kardinolu Jurgiu, pasižymėjusiais karvedžiais, politikais, diplomatais, ministrais. Radvilai valdė daugiau nei 20 pilių, 400 miestų ir miestelių, virš 2.000 dvarų, 10.000 kaimų, išlaikė atskirą kariuomenę, kartais pajėgesnę už viso krašto karinės pajėgas.

Šeštadieniais 12 val. Rūmuose rengiamos ekskursijas, norintys turi registruotis iš anksto. Daugiau informacijos čia.

Iki sausio 12 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) tęsis Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklo „Vilniaus gatvės“ antroji paroda „Didžioji gatvė“.

Ši paroda tęsia Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“.

Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus gatvių. Kaip ji formavosi, koks gyvenimo būdas ir įpročiai siejo jos gyventojus – atsakymų į šiuos klausimus bandoma ieškoti parodoje eksponuojamoje ikonografijoje, artefaktuose, archyviniuose dokumentuose.

Vaizdinius gatvės pasakojimus parodoje perteikia J. Rustemo, J. Peškos, J. Hopeno, J. Vienožinskio, kitų dailininkų kūriniai. Tarp jų – Nacionalinio muziejaus Varšuvoje parodai deponuotas Martyno Zaleskio paveikslas „Vilniaus rotušė“, atkuriantis XIX a. vidurio svarbios miesto aikštės vaizdą. Unikalus parodos eksponatas – rotušėje 1511–1654 m. pildyta Vilniaus miesto magistrato aktų ir dekretų knyga.

Prestižinėje miesto gatvėje rezidavo aristokratų šeimos –Radvilos, Pacai, Chodkevičiai, Tyzenhauzai, Goštautai, Plateriai. Vienas jų prabangaus gyvenimo liudijimų yra austrių geldelės – gurmaniškų patiekalų liekanos, archeologų rastos Pacų rūmų teritorijoje. Ekspozicijos puošmena – vaistinės gulbė, ne vienai vilniečių kartai tapusi nostalgišku senojo Vilniaus simboliu.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune veikia nauja ekspozicija „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“.

Joje pristatoma beveik 600 metų senosios dailės raida, atspindinti Lietuvos meno ir kultūros tendencijas. Joje galima pamatyti išskirtinius, anksčiau neeksponuotus ar eksponuotus labai retai meno kūrinius.

Lankytojai galės pamatyti vienus seniausių Lietuvoje knygų egzempliorių. Kad nebūtų pakenkta senam popieriui, knygos laikomos tamsoje, o į jas pažvelgti galima trumpam įjungus šviesą. Senovinės knygos buvo nuskenuotos ir šalia eksponatų lankytojai gali jas „pavartyti“ liečiamame ekrane.

Naujoje ekspozicijoje pristatomos skulptūros, tekstilės, tapybos darbai, senovinės taurės, veidrodžiai, trys ypač retos gotikinės madonos – viena jų buvo įmūryta buvusios bažnyčios sienoje ir atrasta sovietmečiu šią sieną griaunant.