Pagalbinis apvaisinimas supykdė ministrą su komiteto vadove
Parlamentarai antradienį labai aštriais debatais baigė net kelerius metus trukusias diskusijas dėl pagalbinio apvaisinimo ir jį įtvirtino priimdamas įstatymą. Už jo priėmimą balsavo 66 Seimo nariai iš dalies opozicijos ir valdančiosios koalicijos, tik 3 buvo prieš ir dar 3 susilaikė, nors posėdyje dalyvavo apie šimtą parlamentarų. Likusieji tiesiog nedalyvavo balsavime. Tarp tokių buvo opoziciniai liberalai ir didesnė dalis valdančiųjų socialdemokratų.
Ponas Požela Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo metu piktinosi, kad Seimas viena po kitos priiminėja pataisas, kurios atmeta pažangius nevaisingumo tyrimų ir gydymo būdus.
„Man gėda prieš tuos 50.000 šeimų Lietuvoje, kurie taip laukė šio įstatymo, o dabar liks nuvilti“, – pareiškė sveikatos apsaugos ministras.
Jis net kelis kartus viešai susikivirčijo su Darbo partijos atstove Dangute Mikutiene, vadovaujančia Seimo Sveikatos reikalų komitetui, kuri parėmė prieštaringai įvertintas pataisas.
Aštri kova dėl pagalbinio apvaisinimo teisinio reguliavimo vyko susidūrus dviem skirtingiems požiūriams: vieni politikai siekia uždrausti embrionų šaldymą, kiti – leisti.
Drausti embrionų šaldymą ragina Bažnyčia ir kai kurios visuomeninės organizacijos argumentuodamos, kad gyvybę saugoti būtina nuo pradėjimo momento, tad embrionų gali būti sukuriama tik tiek, kiek bus perkelta moteriai į gimdą.
Seime antradienį priimtas įstatymas numato draudimą šaldyti embrionus.
„Aiškiai priimtas kreivas šleivas įstatymas. Jis čia, Seime, yra pakeistas tik pagal „tamsybininkų“ pareikalavimus, o ne pagal naujausius mokslo pasiekimus, ne pagal pažangius pasiūlymus. Teks prašyti prezidentės vetuoti šį įstatymą“, – diskusijų metu sakė socialdemokratas Eduardas Šablinskas.
Bet p. Mikutienė, kurią parėmė ir dauguma konservatorių bei kitų bažnyčios poziciją šiuo klausimu gynusių Seimo narių, tvirtino, kad „Seimas priėmė tokį įstatymą, koks gina ne tam tikrų verslo grupuočių, bet būtent nevaisingų šeimų interesus“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė turės iki liepos vidurio apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ar jį vetuoti.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą, tad tokias procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 m. pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 m. dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
