Toli gražu, ne visose valstybinėse įmonėse ar įstaigose vyksta geri pokyčiai, ypač su pastaraisiais laikais įsigalinčia mada, kad vadovui svarbiausia turėti vadovavimo kompetencijų, patirties, o žinių apie sritį, kuriai ateina vadovauti gali būti minimaliai.

Esu lietuvišką viešąjį sektorių matęs iš vidaus. Nenoriu sukonkretinti, nes tokiu atveju iškart galiu pasirašyti su vardu ir pavarde. Mano įspudžiai tokie: 1. Stebinančiai didelis kiekis protingų žmonių. 2. Stebinančiai daug bereikšmio darbo ir popierių kurie niekam nereikalingi rašymo. 3. Žymiai svarbiau gerai pasirodyti nei padaryti gerą darbą. Tarp (A) projekto kuris realiai bevertis, bet tinka PRinimui ir (B) projektui kuris labai svarbus bet netinka PRinimui, beveik visais atvejais pasirinks A. 4. Dažnai keisti prioritetai, vaikomasi kas "madinga". Čia gal #3 punkto tęsinys. 5. Nėra jokių realiai veikiančių sistemų kurios išvalytų rezultatų nepasiekiančius žmones. Dažnais atvejais jie struktūriškai negali nieko pasiekti, nes biurokratija iš visų pusių varžo, bet pradėjus valyti žmones, atsirastų didesnis noras tvarkyti biurokratiją. Dabar labai patogu dirbti sistemoje kur gali nieko nedaryti.

Na Ignitis, monopolininkė, tai ten kosmosas ir su atlyginimais ir gali jie sau leisti nevisai dirbti. pan kaip Vilniaus šilumos tinklai..