Estų fondas siūlė tęsti „Air Lituanicos“ veiklą

Nutekintame dokumente, kurį paviešino žurnalistas Edmundas Jakilaitis, pabrėžiama, kad „Infortar“ prie „Air Lituanicos“ veiklos prisidėtų tik jeigu Vilniaus savivaldybė ir Vyriausybė toliau iki 2020-ųjų subsidijuotų oro linijų veiklą. Komerciniame pasiūlyme skaičiuojama, kad 2015–2016 m. avialinijų veiklai palaikyti iš miesto ar valstybės biudžetų reikėtų 8 mln. Eur.

Pasak „Infortar“, valstybinio finansavimo dydis po 2016-ųjų būtų akcininkų derybų objektas.

Nutekintame dokumente investuotojai, vertindami „Air Lituanicos padėtį, sako, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu kompanijos finansinė padėtis yra neperspektyvi. „Tai sąlygoja didžiulius nuostolius. Norint užtikrinti tolimesnę veiklą, reikalinga rekapitalizacija. (...) Reikia restruktūrizuoti balansą, pavyzdžiui, panaudojant valstybės subsidijas“, – rašoma komerciniame pasiūlyme.

Pats „Infortar“ būtų įsipareigojęs užtikrinti dvi kompanijos orlaivių parko bazes Taline ir Vilniuje, susitarti dėl valstybinės Estijos ir Lietuvos paramos iki 2020-ųjų ir nustatyti 50 mln. Eur investicijų bazę iš savo pusės.

Pasiūlymas buvo, bet ne įsigijimo

Estijos investuotojų pasiūlymo tikrumą VŽ patvirtino Alma Vaitkunskienė, savivaldybės administracijos direktorė. Ji sakė nežinanti, ar nutekintas dokumentas žodis žodin sutampa su originaliu „Infotar“ pasiūlymu, tačiau pabrėžė, kad „Air Lituanicos“ pirkimas derybų objektu nebuvo.

„Jei pažiūrėtume tą medžiagą, joje niekur neišreikštas noras pirkti. Juos domino Lietuvos skrydžių rinka, ne bendrovė. Pasiūlyme buvo aiškiai identifikuota, kad „Air Lituanica“ turi didelių finansinių problemų. Estijos fondas niekaip tiesiai neišreiškė ketinimo pirkti pačią įmonę su tokiomis finansinėmis problemomis, kokios yra“, – VŽ aiškino p. Vaitkunkskienė.

Pasak jos, „Infortar“ buvo išreiškęs norą, kad pasiūlymas būtų svarstomas konfidencialiai, todėl jo paviešinimas, savivaldybės nuomone, yra neteisėtas. Dėl šios priežasties administracija planuoja kreiptis į prokuratūrą.

„Mūsų nuomone, pati idėja – turėti Baltijos šalyse bendrą skrydžių bendrovę – buvo gera. Bet tie, kas buvo suinteresuoti viešinti informaciją, turėtų atsakyti: o kodėl jie anksčiau nerado to investuotojo? Kodėl jie norėjo, kad mes rastume investuotoją per mėnesį, kai įmonės situacija buvo visiškai bloga, o patys nerado investuotojo nuo įmonės įkūrimo?“ – klausė p. Vaitkunskienė.

Planai – iki 2020-ųjų

„Infortar“ siūlė keisti „Air Lituanicos“ valdymo struktūrą – stengiantis sumažinti kaštus, kurti valdymo sinergiją su „Estonian Air“.

„Mūsų tikslas – panaikinti dabar egzistuojančią „Air Lituanicos“ administraciją, išlaikant kiek įmanoma daugiau jau sukurtos vertės, įskaitant atrinktus darbuotojus, stiprų prekės ženklą ir santykius su klientais“, – rašoma pasiūlyme.

Investuotojų planuose atsispindi vizija Vilnių iki 2020-ųjų paversti Baltijos šalių centru. Ilgalaikėje perspektyvoje, anot „Infortar“, Lietuvos sostinės oro uostu nuolat naudotųsi 5–8 kompanijos orlaiviai, o lėktuvų parką potencialiai galėtų papildyti naujas lėktuvas.

„Plečiant maršrutų sąrašą, galima būtų įtraukti (jei tai būtų ekonomiškai naudinga ir pasikeistų rinkos sąlygos) Londoną, Maskvą, Sankt Peterburgą, Varšuvą, Vieną, Milaną, Paryžių, Prahą“, – rašoma planuose.

Juose brėžiamas tikslas kasmet aptarnauti 0,5 mln. keleivių.

Šimašius: investuotojas norėjo, kad nuostoliai būtų padengti

Komentuodamas nutekintą investuotojo pasiūlymą bei paviešintus susirašinėjimus tarp komandos, Remigijus Šimašius, Vilniaus meras, sako, kad savivaldybė gavo aiškų reikalavimą – padengti „Air Lituanicos“ įsiskolinimus.

„Galimo investuotojo pagrindinis reikalavimas aiškus – reikia padengti visus sukauptus bendrovės nuostolius – keliolika milijonų eurų – ir tada įmonę galbūt būtų galima perimti už simbolinę kainą“, – rašoma mero tinklaraštyje.

Ponas Šimašius neatskleidžia, ar šis reikalavimas buvo pateiktas iš „Infortar“ pusės. Kalbėdamas apie potencialius investuotojus, su kuriais susitikinėjo savivaldybės atstovai, pavadinimų nedetalizuoja.

“(Balandį – VŽ) kalbu su visomis Lietuvos valdžios institucijomis dėl bendrovės tapimo nacionalinėmis, dėl sukauptų nuostolių padengimo. Atsakymai neigiami. Susitikime su kolega Latvijos ministru Lietuvos susisiekimo ministras pradeda kalbėti apie Baltijos avialinijų steigimą. Nuo to Lietuvos centrinės valdžios institucijų nei veiksmai, nei požiūris nepasikeičia. Kalbos lieka tik gražiu pakalbėjimu“, – rašo p. Šimašius.

„Infortar“ siekia įsigyti „Estonian Air“

Praėjusių metų spalį „Infortar“, valdanti didžiąją dalį keleivinės laivybos kompanijos „Tallink“ akcijų, išreikė norą įsigyti Estijos valstybei priklausančias „Estonian Air“ oro linijas. Tačiau iki šiol yra laukiama Europos Komisijos sprendimo, ar valstybės 25 mln. Eur subsidijos šioms avialinijoms buvo teisėtos, rašė „Postimees“.

Derybas „Infortar“ veda ir su SAS, kurioms priklauso 10% „Estonian Air“, nes nori įgyti 100% kompanijos kontrolę.

Tuo metu Estija norėtų išlaikyti 10–20% akcijų paketą, kad galėtų gauti dividendų, kai tik kompanija pradės veikti pelningai. „Manau, kad „Estonian Air“ 2016-aisiais jau gaus pelno, – „Baltic Course“ citavo Ahtisą Kuningą, oro linijų valdybos pirmininką. – Jei „Infortar“ taptų akcininku, tai būtų geras argumentas Europos Komisijai, kad valstybės suteikta finansinė parama neprieštarauja rinkos taisyklėms.“