Konkurencinga Lietuva
Konkurencinga Lietuva
Konkurencinga Lietuva
Konkurencinga Lietuva
Konkurencinga Lietuva

KONKURENCINGA LIETUVA

Įžvalgos
Žiniomis grįstų sektorių ir verslų dar neužauginome pakankamai

Investicijos šiemet vėl auga, iki 10% augimo galime tikėtis ir kitąmet. Iki šiol didžiąją jų dalį sudarė valstybės ir Europos Sąjungos lėšos, jos išliks ir kitąmet, didės investicijos į saugumą ir gynybą. Aktyviau investuoti pradeda ir verslas. Ar šios investicijos leis Lietuvai išlaikyti konkurencingumą ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos bei užtikrinti augimą ateityje?

Leda Iržikevičienė
Leda Iržikevičienė

„OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė

Įžvalgos
Ar galime Lietuvos ambasadorius pervadinti Lietuvos lobistais?

Šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje, valstybės sėkmė priklauso ne tik nuo vidaus politikos, bet ir nuo gebėjimo pritraukti investicijas, talentus ir idėjas. Neretai tai reikia daryti drąsiai, greitai ir konkuruojant su kitais. Tam reikalinga daugybė žmonių, atstovų, tarpininkų, kurie veikia tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Vieni tokių – lobistai, kiti – ambasadoriai. Nors jų veiklos sritys ir metodai skiriasi, abu šie vaidmenys yra esminiai, siekiant kurti patrauklią ir konkurencingą Lietuvą.

Arnas Marcinkus
Arnas Marcinkus

Lobistas, kontoros „Vento Nuovo“ partneris

Įžvalgos
Konkurencingumo drama: Europa stoja prieš savo inerciją

Keistas dalykas tas konkurencingumas – matuojamas užsienio žaidėjų atžvilgiu, o priklauso nuo daugybės vidinių sąlygų. Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas įvardino poreikį, kurio „po Draghi ir Trumpo“ nebėra kaip nuginčyti. Konkurencingumas – ne sporto rungtynės, o klausimas „Būti ar nebūti?“. Visgi, kova šiandien vyksta ne tik su užsienio konkurentais, bet ir viduje – tarp naujo mentaliteto, kuris siekia veržlumo, ir inercijos, kuri viską stabdo. Nuo šios kovos ir priklauso Europos ateitis.

5
Elena Leontjeva
Elena Leontjeva

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Daugiau
Daugiau
Daugiau
Daugiau
Daugiau
Dirbtinio intelekto baubas

Valstybė netaupo net ir ten, kur tam yra realių galimybių, – viešajame sektoriuje įdiegus dirbtinį intelektą (DI), galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų ir atitinkamai valstybei sugeneruoti milijonų eurų vertės ekonominę naudą. Tačiau, kaip teigia Valstybės kontrolė, DI Lietuvoje naudojasi tik 15% institucijų. Iš tikrųjų realybėje šis skaičius gali būti dar mažesnis: viešųjų organizacijų vadovai ne tik skundžiasi per menku finansavimu, kompetentingų specialistų trūkumu – jie neslepia baimės eksperimentuoti su DI, nenori rizikuoti ir pan.

5
Nykstanti pramonė – landa kraštutiniams dešiniesiems

Po energingo starto, fiksuoto metų pradžioje, Lietuvos apdirbamosios pramonės augimas vasarą prarado greitį. Verslas pirštu beda į ILTE – paskolų mažai, beveik visi pinigai paskirstyti, o norint plėstis, statyti naujas gamyklas, jokių pinigų nėra. Tokioje besiklostančioje situacijoje slypi ir, regis, plika akimi nematomi pavojai: Vokietijos pavyzdys rodo, kad 2025 m. federaliniuose rinkimuose kraštutinių dešiniųjų partija AfD pasiekė istoriškai didesnį balsų skaičių būtent tose srityse, kuriose pramonės darbo vietoms gresia pavojus.

2
Daugiau
Daugiau straipsnių
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija