KONKURENCINGA LIETUVA

Inovacijų agentūros organizuojamas nacionalinis stendas puslaidininkių parodoje „Semicon Taiwan“, 2025 m. rugsėjo 10-12 Taipėjuje. Organizatorių nuotr.

Įmonių konkurencingumui didinti skiria 0,4 mln. Eur dalyvauti tarptautinėse parodose

Algimanto Kalvaičio nuotr.

Inga Ruginienė, paskirtoji ministrė pirmininkė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tūkstančius įdarbinantys gamintojai apie I. Ruginienės atostogų idėją – mažėtų Lietuvos konkurencingumas

DALL-E vizualizacija

Trapi stabilumo iliuzija

Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

A. Avulis: jei pasidarysime nelabai konkurencingi, augimas greitai gali sustoti

Įžvalgos

A. Romanovskis. Naujai koalicijai – 20 verslo lūkesčių ir prioritetų

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į naują koaliciją Seime bei jos nominuotą ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę, pristatydama 20 esminių lūkesčių, kurie turėtų tapti kertiniais naujosios Vyriausybės veiklos prioritetais. Verslo bendruomenė pabrėžia, kad šaliai šiandien reikia ne naujų eksperimentų, o ekonominio ir politinio stabilumo.

Andrius Romanovskis

Andrius Romanovskis

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Įžvalgos

Investuotojai jau reikalauja papildomos „premijos“ už riziką

Visi džiaugiamės, kad Lietuva auga, kad vejamės išsivysčiusią Europą, tik ar nepapulsime į vidutinybės spąstus? Ekonomistai prognozuoja, kad tapsime per brangūs taip ir netapę kokybiški. Ankstesnysis kuras, kuris varė Lietuvos ekonomiką baigiasi, taigi, reikia naujų strateginių sprendimų.

Laurynas Kuzavas

Laurynas Kuzavas

„SIRIN Development“ direktorius

VŽ koliažas.

Finansai

Daugiau nei 100 mln. Eur grynojo pelno pernai uždirbo 13 Lietuvos įmonių

Prieš iliuzijoms išsisklaidant

Tarp priežasčių, kodėl Lietuva tampa nebe tokia patraukli steigti čia paslaugų centrus, minimas ne tik ir ne tiek geopolitinė rizika – augant atlyginimams mūsų šalis tapo per brangi. Ekspertai ramina: konkuruoti naudojant mažos kainos kozirį nebeaktualu – esą Vilnius transformuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų centrą. Tačiau valdžios sumanymas nepamatuotais mokesčiais apkrauti daugiau uždirbančius specialistus tą įsibėgėjančią transformaciją gali greitai ir pribaigti.

Iš kairės: Mantautas Paškevičius, Mindaugas Kulbokas, Elijus Čivilis. VŽ koliažas

Inovacijos

Rebusas dėl paslaugų centro etiketės: Vilnius tampa brangus ir tuo reikėtų džiaugtis

Chrisas Giles, „Financial Times“ ekonomikos komentatorius, Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Organizatorių nuotr.

Finansai

Ekspertai: kaip naviguoti pasaulyje, kuriame ekonominės taisyklės griūva

Dirbtinio intelekto baubas

Valstybė netaupo net ir ten, kur tam yra realių galimybių, – viešajame sektoriuje įdiegus dirbtinį intelektą (DI), galima sutaupyti šimtus milijonų darbo valandų ir atitinkamai valstybei sugeneruoti milijonų eurų vertės ekonominę naudą. Tačiau, kaip teigia Valstybės kontrolė, DI Lietuvoje naudojasi tik 15% institucijų. Iš tikrųjų realybėje šis skaičius gali būti dar mažesnis: viešųjų organizacijų vadovai ne tik skundžiasi per menku finansavimu, kompetentingų specialistų trūkumu – jie neslepia baimės eksperimentuoti su DI, nenori rizikuoti ir pan.

Dirbtinio intelekto sugeneruota iliustracija.

Finansai

DI iššūkiai viešajame sektoriuje: nei infrastruktūros, nei specialistų

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vakaruose vairuotojai ruošiasi į pensiją, Lietuvoje – kitokia realybė

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Konkurencingumas – politinių intrigų nelaisvėje

Motinystės kaina, arba Lietuva pajamų nelygybės dugne

Nykstanti pramonė – landa kraštutiniams dešiniesiems

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Finansai

Gynybos finansavimo kryžkelėje: skolintis ar ieškoti tvarių pajamų

Artėjant 2026 m. biudžeto planavimui, galvosūkis – kaip pakelti gynybos finansavimą iki 5–6% bendrojo vidaus produkto (BVP), nepaaukojant švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Lietuvos bankas (LB) ir Valstybės kontrolė perspėja: vien skolintis nepakaks – reikia tvarių pajamų šaltinių. Ekonomistai siūlo bent kelis būdus.

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

DIENOS TEMA

Aukštos pridėtinės vertės proveržis Lietuvos eksporte

Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

E. Dovbyšienė. Tarifų apsuptyje: koks bus poveikis SVV?

Vilniuje brandinami pokyčiai kelia dvejonių, kad baigsis architektūros šventė

R. Milne. Europos verslas parodė stebinantį atsparumą

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Analitikai transporto sektoriui šiemet žada augimą, vežėjai kraipo galvas – vargu

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Startuoliai bijo, kad Europos „konkurencingumo sidabrinė kulka“ taip ir nebus iššauta

Ar nepails ekonomikos vežimo „arklys“

Verslo angelas mokesčius moka dukart

„Jos didenybė“ – mažiausia kaina

Kol Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga imasi veiksmų, siekiant apsaugoti savo pramonę ir darbo vietas, Lietuva europinės paramos pinigais maitina Kinijos gamintojus – mūsų šalies keliais rieda vis daugiau kiniškų autobusų. Tokį parką šį mėnesį papildė uostamiestis, įsigijęs pusšimtį naujų kiniškų elektrinių autobusų.

„Amazon“ nuotr.

„Amazon“ nuotr.

Prekyba

„Amazon“ sandėliuose netrukus robotų bus daugiau nei žmonių, pas mus – kryptis ta pati, tik judame lėčiau

Įžvalgos

Kam Lietuvai reikia pigios elektros ir kada ją galėsime turėti?

Apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kaip strateginį tikslą, kalbama daug. Siekis, kad iš importuojančios šalies taptume elektros energiją eksportuojančia šalimi, atrodo „didelis ir gražus“, kalbant JAV prezidento D. Trumpo metaforomis. Tačiau daug mažiau kalbama apie elektros kainų mažinimą kaip strateginį tikslą. Energetinė nepriklausomybė mums suteikia saugumą, tačiau ekonominė nauda priklauso nuo energijos kainų, kurias turėsime energetiškai nepriklausomoje šalyje.

Jonė Kalendienė

Jonė Kalendienė

ILTE vyriausioji ekonomistė

Įžvalgos

Jūsų pajamos nepateks į progresinių mokesčių krepšelį? Tik nevadinkite to lengvatomis

Mokesčių reformai tolstant, o įgyvendinimo dienai artėjant, į jos turinį verta pažvelgti šviežiu žvilgsniu. Pirmiausia – ne į žalingus pokyčius, apie kuriuos daug kalbėta, o į laimėtus kompromisus – ir ko reikia, kad jie būtų nevienadieniai.

Elena Leontjeva

Elena Leontjeva

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Įžvalgos

Pažangios technologijos nebėra tik verslas

Esame įpratę šalių įtaką matuoti pagal jų finansinius pajėgumus, gamtos išteklius ir politinę lyderystę, tačiau šiandien aiškėja, jog geopolitinės įtakos epicentras slypi visai kitur – mokslo laboratorijose ir tyrimų centruose. Čia gimsta giliosios technologijos (angl. DeepTech), kurios lemia ne tik ekonominį, bet ir strateginį valstybių pranašumą ateityje. Lietuva dar stiprina pozicijas šioje srityje, tačiau tendencijos rodo, kad ateitis priklausys nuo šiandienos sprendimų.

Martynas Survilas

Martynas Survilas

Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas

Europos Parlamento pastatas Strasbūre. Jean'o Christopho Verhaegeno (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Verslo aplinka

Europos planas, kaip pagaliau užkurti bendrą rinką

Iš kairės: Simonas Černiauskas, Tomas Vitkus. VŽ koliažas.

Inovacijos

Kartais išaugęs IRT sektorius dėl geopolitinių varžybų tikisi daugiau užsakymų

„Midjourney AI“ nuotr.

DIENOS TEMA

Finansai

Kai keičiasi pasaulio tvarka: Lietuvos verslui – ir naujos galimybės, ir išbandymai

Daugiau straipsnių

₅₂₇₉₅

₁₃₀₈₁₇

₅₂₇₉₁

PASIŪLYMAI

Prenumerata Akademija Komunikacijos paslaugos Savaitraščiai Mano VŽ