„Santakos slėnyje“ – ypatingas dėmesys verslo poreikiams
Skaitmeninis tyrimų „katalogas“
„Santakos slėnio“ steigėjai – didžiausios Kauno mokslo įstaigos bei verslo įmonės. Tarp slėnio steigėjų – KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos energetikos institutas, taip pat koncernas „Achema“, bendrovės „MG Baltic“ ir „Kauno tiltai“. Slėnyje vystomos ateities energetika, darnioji chemija ir biofarmacija, mechatronika ir elektroninės technologijos, informacinės ir komunikacinės technologijos. Čia atliekami užsakomieji moksliniai tyrimai, kuriami nauji ir tobulinami esami produktai.
Prieš 4 metus, siekiant palengvinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ne tik „Santakos“, bet ir„Nemuno slėnyje“, įkurtas specialus padalinys –NIVC. „Administruojame visas verslo užklausas. Visas mokslininkų teikiamas paslaugas ir atviros prieigos centro (APC) įrangą galima užsisakyti „vieno langelio“ principu“, – pasakoja NIVC direktorius Edmundas Šalna.
Gerindamas verslo ir mokslo bendradarbiavimo sąlygas, NIVC pasitelkė pažangų sprendimą – įdiegėAPC informacinę sistemą APCIS. Sistema užtikrina efektyvų verslo užklausų aptarnavimą, technologijų perdavimo procesą, mokslinių darbų ir paslaugų pagrindu sukurtų produktų prototipų ir tyrimų rezultatų komercinimą. „APC informacinėje sistemoje apskaitoma per 800 vienetų APC įrangos ir per 1000 mokslininkų ir tyrėjų teikiamų paslaugų aprašymų“, – sako E. Šalna.
Geografines ribas nugali potencialas
Nors įprasta teigti, jog mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos paprastai vyksta ne didesniu nei 100 kilometrų spinduliu nuo juos užsakančių įmonių, sąlyčio taškų su slėnyje įsikūrusiais mokslininkais ieško verslo delegacijos iš įvairių užsienio šalių, pasakoja NIVC direktorius.
„Turima mokslinė įranga, mokslininkų ir tyrėjų kompetencijos, kuriomis gali naudotis verslo įmonės, leidžia atlikti tikrai pažangius tyrimus ir gauti lūkesčius pranokstančius rezultatus“, – sako jis.
Dirbama su skirtingų pramonės šakų atstovais iš Lietuvos ir užsienio šalių. „Pavyzdžiui, vykdome užsienio bendrovių, kurios specializuojasi medicinos, chemijos, informatikos ir daiktų interneto srityse, užsakymus. Pastaraisiais metais užmegzti kontaktai ir sudarytos paslaugų ar darbų teikimo sutartys su tokiomis kompanijomis kaip „Basf“, „Bio-circle“, „Thermofisher“, „Heidelbergcement“, „Vincent Enterprises“, „Sakret SIA“, – vardija E. Šalna.
Vokiečius sužavėjo slėnio galimybės
Viena iš įmonių, su kuria bendradarbiaujama – biotechnologijų bendrovės „Bio-Circle Surface Technology GmbH“ dukterinė įmonė „Bio Circle Balticum“. Šios bendrovės gaminamus draugiškus aplinkai valymo produktus, skirtus pramonei, galima įsigyti visame pasaulyje. Šiuo metu „Santakos slėnyje“ šiai įmonei kuriamas specialus įrenginys, skirtas aplinkai nekenksmingam elektros motorų valymui.
„Bio Circle Balticum“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Mikštas pasakoja, kad šis projektas slėnio mokslininkams buvo patikėtas po to, kai slėnyje apsilankė motininės įmonės atstovai iš Vokietijos. „Sužavėjo ir mokslinė bazė, ir galimybių pristatymas. Tai pirmasis bendras projektas. Kartu dirbame nuo 2014 m. ir esame labai patenkinti ne tik bendro darbo rezultatais, bet ir procesu – ataskaitomis, pristatymais. Ateityje planuojame kartu vykdyti dar įdomesnius projektus, susijusius su mikroorganizmais bei biotechnologijomis“, – pasakoja R. Mikštas.
Patys kuria inovatyvias įmones
Per pastaruosius 4 metus įkurtos 48 technologinės įmonės, veiklą vykdančios biomedicinos, informacinių technologijų, biochemijos, mechatronikos ir kitose srityse. Daugiausia naujų inovatyvių įmonių veiklą vykdo IT sityje, kuri šiuo metu populiariausia. Šiuos įmonės kuria programinę įrangą, žaidimus, inovatyvius sprendimus verslui.
„Dalis šių įmonių atsirado iš studentų bendruomenių, bet turime 19 įmonių, kurių idėjų iniciatoriais ir įmonių steigėjais buvo mokslininkai ir tyrėjai. Šios įmonės įkurtos, siekiant komercinti jau sukurtus inovatyvius produktus ir sprendimus“, – pasakoja NIVC direktorius.
„Skatins nauja priemonė
ES struktūrinių fondų investicijos ir slėniuose sukurtos sąlygos – itin svarbios vystant inovacijas irtradicinėse verslo įmonėse, ir „startuoliuose“. „Žvelgiant į statistiką, akivaizdu, kad pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų apimtis Lietuva, lyginant su kitomis ES valstybėmis, vis dar yra dugne. Todėl mokslo ir verslo bendradarbiavimą būtina toliau plėtoti ir stiprinti“, – sako verslo konsultacijų įmonės „Civitta“ partneris Kęstutis Jovaišas.
Viena iš priemonių, finansuojamų 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, kuria bus skatinamas produktyvus bendradarbiavimas – priemonė „Bendri mokslo-verslo projektai“. Ši priemonė skiriasi nuo įgyvendintų anksčiau, nes pirmą kartą bendrus projektus su verslininkais bus skatinamos inicijuoti mokslo įstaigos.
infogr.am::infogram_0_b8de24dc-5b4b-4e50-96df-674cc293696d
