Jūsų nuomonę formuoja ir išgalvoti autoriai
Žinoma, autoriui susikurti savo pseudonimą bei juo pasirašinėti yra visiškai įprasta ir nedraudžiama. Tačiau portale rašantys Leonardas Gricius, Vytautas Jankauskas ir turbūt karjeros pertrauką padaręs Algis Tilindis pateikiami kaip visiškai realūs žmonės, kurie reiškia savo nuomonę. Jie visi kartu yra parašę per 80 tekstų, o Jankauskas pastaruoju metu mėgsta pasireikšti netgi ir kaip politikos apžvalgininkas.
Kokia tai bendrovės strategija, paklausiau Ričardo Baltaduonio, UAB „Lrytas“ direktoriaus, tačiau jis atsakė, kad į turinio kūrimą nesikiša, o klausimą reikėtų adresuoti vyriausiajam redaktoriui Liudui Dapkui. Tiesa, pastarasis tegalėjo pasakyti, kad tai yra vidinė redakcijos politika, kurios jis nenori komentuoti. Vidinė politika kurti įsivaizduojamus tekstų autorius? Apie ją norėtųsi pasikalbėti su „Lietuvos ryto“ grupės akcininku Gedvydu Vainausku, tačiau susisiekti nepavyksta.
Tačiau dalį dalykų galima paaiškinti ir be šių ponų komentarų, o jų nenoras kalbėti turbūt yra iškalbingesnis už išsamius paaiškinimus. Visų pirma, kai žurnalistinis tekstas yra rašomas anonimiškai arba slapyvardžiu, nebelieka autoriaus atsakomybės prieš skaitytojus. Paprastai vienintelė išimtis teikiama tada, kai žurnalistui dėl jo pateikiamo turinio galėtų grėsti pavojus. Tačiau tada atsakomybę drąsiai prisiima redakcija.
Atsikrato atsakomybės
O kaip yra su išgalvotais nuomonių ir komentarų autoriais? Na, jie gali jaustis gerokai laisviau, nes neegzistuoja, taigi gali pilti pamazgas ant ko tik nori ir nepakenkti savo reputacijai. Būtent tuo puikiai užsiima išgalvotas Vytautas Jankauskas. Jis rašo subjektyvius tekstus, kuriuose kritikuojami labai konkretūs asmenys, pavyzdžiui, buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ar Seimo narys Andrius Mazuronis. Beje, panašu, kad dalis tekstų apie politiką tikrai yra parašyti to paties asmens. Tai galima spręsti iš stiliaus ir naujuose komentaruose esančių priminimų apie ankstesnius tekstus.
Jeigu sužinotume, kad tų tekstų autorius yra vienas iš Seimo narių ar netgi pats p. Vainauskas, juos vertintume visai kitaip. Tam, kad šalia turinio ne mažiau svarbu yra ir tai, kas jomis dalijasi, pritaria ir Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos vadovas.
„Kiekvienas autorinis kūrinys gali būti pasirašytas vardu ir pavarde, anonimiškai arba išgalvotu slapyvardžiu. Bet čia kalbama apie kūrybinę veiklą. Bet kai žurnalistikoje kalbame apie informacijos patikimumą, tai žurnalisto ar bet kokio kito eksperto, žmogaus, kuriuo žmonės galėtų pasitikėti dar prieš pradėdami skaityti jo tekstą, manau, yra kertinis dalykas. Žurnalistika apskritai yra grįsta pasitikėjimu. Anonimo patikimumas dažniausiai yra nulinis arba minusinis“, – aiškina žiniasklaidos ekspertas.
Paklaustas, ar toks atvejis galėtų būti svarstomas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, p. Radzevičius atsako, kad tam reikia tik žmonių iniciatyvos į ją kreiptis.
Dykai?
Beje, abejonių kelia ir tokių tekstų atsiradimo aplinkybės. Tik pagalvokite, kaip patogu apsimesti kitu žmogumi ir kritikuoti savo konkurentus ar subjektyviai aiškinti politines aktualijas. Ar susimokėtumėte už tai? Ir būtent dabar prisiminkime ten dirbusių žurnalistų ir su bendrove reikalų turėjusių verslininkų pasakojimus apie nepažymėtus užsakomuosius tekstus ir nepatogių tekstų nepasirodymo įkainius.
Beje, aukščiausius etikos standartus demonstruojančiose bendrovėse publikacijų autorystė nėra dedama tik prie itin trumpų įvykinių žinučių ir minėtu atveju, kai galėtų kilti grėsmė autoriaus saugumui. Visose kitose situacijose, jei autorius nenori prisiimti atsakomybės prieš skaitytojus už savo kūrinį, tai tekstas ir turėtų nugulti tik jo asmeniniame archyve ar tinklaraštyje, bet ne žiniasklaidos priemonėse. Jeigu jos yra sąžiningos prieš skaitytojus ir demonstruoja aukštus etikos standartus, žinoma.
Viešus autoriaus komentarus galite skaityti ir socialiniame tinkle „Facebook“
