Lenktynės dėl „Tesla Gigafactory“: ką pasiūlė Nevada
Bene pirmoji jose startavo Portugalija. Taip pat prabilo Ispanija, Olandija. Socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti įvairias entuziastų sukurtas grupes ir puslapius, kurių pavadinimai prasideda „Bring „Tesla Gigafatory“ to...“. Taip buriasi serbai, rumunai, lietuviai, suomiai, čekai. Net indai, nors kol kas kalbama tik apie Europą.
O kiek valstybių dar savo pasiūlymus ruošia tyliai. Tikėtina, jog užsimerkęs durk pirštu į žemėlapį ir pataikysi į valstybę, kuri norėtų „Gigafactory“ gamyklos.
Taigi, dabar vyksta toks „Tesla“ rengiamas grožio konkursas, kur kriterijai ir terminai dar nelabai žinomi, bet visi skuba kuo anksčiau išbėgti ant podiumo ir pademonstruoti savo grožybes.
Antras šou
Toks pats šou prieš maždaug 3 metus prasidėjo JAV. Tada „Tesla“ skambiai pranešė, kad planuoja milijardus USD siekiančias investicijas ir pirmosios savo „Gigafactory“ gamyklos statybas. Ir jos bus vykdomos JAV. Valstijos ėjo iš proto ir vis didino statymus.
Ir ne veltui. Pažadas buvo stambus bet kuriai JAV valstijai. Kompanija pasakė, kad planuoja netoli 5 mlrd. USD siekiančias investicijas ir ketina sukurti apie 6.500 gerai apmokamų darbo vietų. Per ilgesnį laiką investicijos turėtų pasiekti 10 mlrd. USD.
2014 m. buvo paskelbtos 4 finalistės: Arizona, Texasas, Naujasis Meksikas ir Nevada. Vėliau iš naujo prisijungė iš sąrašo iškritusi Kalifornija.
Ponas Muskas pareiškė, kad iš Nevados tikisi 500 mln. USD paramos, kuri leistų įsikurti. Tai trumpam sudrumstė Nevados svajones, o kitos valstijos toliau užsiiminėjo flirtu su įžymiu verslininku.
Galiausiai Nevada grįžo prie derybų stalo su turbūt ją pačią nustebinusiu pasiūlymu: 1,3 mlrd. USD siekiančias mokestines lengvatas, kurios susidarys per 20 metų laikotarpį. Darant prielaidą, kad „Tesla“ įvykdys savo įsipareigojimus, 20 metų ji atleidžiama nuo pardavimų mokesčių ir dešimetmečiui – nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Tai buvo stambiausias pasiūlymas valstijos istorijoje. Jis patenka ir į didžiausių mokestinių lengvatų pasiūlymų penkioliktuką JAV istorijoje. Nuomonių apie tai buvo įvairių, analitikai ir apžvalgininkai tai įvertino kaip „konroversišką pasiūlymą“.
Beje, tai nebuvo dosniausias pasiūlymas. Ponas Muskas CNBC teigė, kad vienas iš lemiančių faktorių buvo laikas, per kurį pavyks pastatyti gamyklą. Pasak jo, pagal šį kriterijų Nevada pirmavo.
Taigi, šalia itin dosniai pasiūlytų mokestinių lengvatų dar buvo ir palankiai paruošta infrastruktūra.
Buvo ir daugiau
Tokių grožio konkursų JAV matėme ir daugiau. Pavyzdžiui, 2013 m. Vašingtono valstija lėktuvų gamintojai „Boeing“ pasiūlė 8,7 mlrd. USD subsidijų ir mokestinių lengvatų paketą, kad ši valstijoje atidarytų savo gamyklą. Teisininkai užtruko vos 3 dienas, kad toks pasiūlymas taptų realus, kad ir ką sako visuotinai galiojantys teisės aktai.
Galima prisiminti ir atvejį, kai pažadai buvo dideli, bet su realybe prasilenkė. 2010 m. Mičigano valstija baterijų gamintojai „A123“ pasiūlė 125 mln. siekiančias mokestines lengvatas. Jai pavyko privilioti kompanija statyti gamyklą šioje valstijoje. Tačiau „A123“ 2012 m. paskelbė bankrotą. Tada ją įsigjijo „Chinese Group“, kuri tęsė veiklą Mičigane, tačiau net nepriartėjo prie „A123“ pažado sukurti 5.000 darbo vietų.
Pritaikė Europai
Ponas Muskas viešo grožio konkurso modelį bando pritaikyti ir Europai. Praėjusių metų pabaigoje jis tiesiog viešai paskelbė, kad šiemet bus priimtas sprendimas dėl to, kurioje Europos valstybėje bus statoma gamykla.
Į ją žadama investuoti apie 5 mlrd. Eur. Kompanija prognozuoja, kad tai tiesiogiai ir netiesiogiai turėtų sukurti apie 17.000 darbo vietų.
Beje, anot vykdomojo direktoriaus, Europos rinkai patenkinti iš viso gali reikėti 2 ar 3 „Gigafactory“ gamyklų.
Kol kas viešumoje nėra pasirodę nei pirmieji „Tesla“ reikalavimai, nei pirmieji valstybių pasiūlymai. Tačiau panašu, kad galima tikėtis, jog noras laimėti paskatins valstybes vis didinti savo statymus. O kalbos apie tai, kad bus ir daugiau gamyklų, žada, jog „Tesla“ grožio konkursas Europoje gali vykti ir po susitarimo dėl pirmosios gamyklos žemyne.
