Lietuvos gyventojai – didžiausi kyšininkai ES, bet korupcijos mastai mažėja
77% Lietuvos gyventojų taip pat teigia, kad viešojo sektoriaus paslaugoms gauti reikia pažinčių. Beveik du trečdaliai (63%) teigia, kad Lietuvos Vyriausybė yra veikiama stambių interesų grupių ir veikia jų, o ne paprastų žmonių naudai.
Pasak Sergejaus Muravjovo, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, tyrimo duomenimis, kas ketvirtas lietuvis teigia davęs kyšį per pastaruosius dvylika mėnesių. Tuo metu 2010 metais taip teigė kas trečias žmogus.
„Nereikia kalbėti vien tik apie kyšininkavimą, tai tik viena iš formų. Lietuvoje itin gajus nepotizmas, t.y. giminių ir bičiulių protegavimas. Dažnai žmonės per pažintys gauna ne ką mažiau nei kyšio būdu“, - VŽ sakė p. Muravjovas.
Čia galite pamatyti korupcijos žemėlapį.
Kyšininkavimas sumažėjo
26% Lietuvos gyventojų prisipažįsta per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį bent vienam iš aštuonių viešųjų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai arba žemėtvarkos institucijoms. Panašus kyšininkavimo lygis nustatytas Vietname (30%), Irake (29%), Venesueloje (27%), Serbijoje (26%) ir Paragvajuje (25%). Palyginus su 2010 m. duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8% (nuo 34% 2010 m. iki 26% 2013 metais.
Tuo metu ES šalių gyventojų kyšininkavimo vidurkis yra 11%. Po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius rikiuojasi Graikija (22%), Slovakija (21%) ir Latvija (19%). Mažiausiai ES kyšininkaujama Danijoje (1%). Kyšį davė 37% Ukrainos, 29% Moldovos, 6% Estijos ir 4% Gruzijos gyventojų.
Tačiau p. Muravjovas tikina, kad tyrimo parodė, jog kyšininkavimo mastai Lietuvoje nėra beviltiškoje situacijoje.
„Mano nuomone, Lietuvoje žmonės vis dažniau mąsto kaip mokesčių mokėtojai. Susimokėję vieną kartą, jie antrą kartą mokėti nebeturėtų.
Tačiau yra didžiulis atotrūkis tarp institucijų veiklos ir žmonių įsitraukimo. Manau, kad tai yra iššūkis, kurį privalome įveikti, jei norime lygiuotis į ES“, - sakė p. Muravjovas.
Svarbios asmeninės pažintys
Anot Lietuvos gyventojų, viešajame sektoriuje svarbios asmeninės pažintys. 77% respondentų teigia, jog, remiantis jų patirtimi, asmeninės pažintys yra svarbios siekiant gauti viešojo sektoriaus paslaugų. Tai didžiausias rodiklis ES po Italijos (80%).
Beveik du trečdaliai (63%) Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios institucijos atstovauja ne gyventojų, o stambių interesų grupių interesams. Latvijoje taip manančių yra 71%, Estijoje – 46%, Rusijoje – 85%, JAV – 64%.
Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių (58%) sutiktų pranešti apie korupciją. Vokietijoje tai pasiryžę padaryti 94%., Didžiojoje Britanijoje - 91%, JAV – 80%, Estijoje – 52%, Latvijoje – 48% gyventojų. Dauguma (70%) yra pasiruošę pasirašyti peticiją, 44% dalyvautų taikioje demonstracijoje.
„Dažniausiai kova su korupcija vyksta įstatymų lygmenyje. Mes keičiame įstatymus, bet nesu tikras ar žmonės tiki, kad griežtesni įstatymai ką nors pakeis. Ypač kai kalbame apie protegavimą, stambių interesų įtaką ir pan. Manau, kad per mažai dėmesio skiriame elementariam švietimui ir prevencija. Ne iki galo suprantame, kad kova su korupcija rodo viešojo sektoriaus paslaugų trūkumus“, - aiškino „Transparency International“ vadovas.
Vyriausybės veiksmai vertinami prastai
Paklausti dėl Vyriausybės veiksmų kovoje su korupcija, Lietuvos gyventojai jas įvertino prasčiausiai Europos Sąjungoje: 79% apklaustųjų teigė, kad jos yra neefektyvios, 6% – kad efektyvios. Savo pačių galimybes kovoti su korupcija Lietuvos gyventojai taip pat vertino pesimistiškiausiai ES. Tik 38% Lietuvos gyventojų mano, jog kovoje su korupcija eiliniai žmonės gali ką nors pakeisti. Danijoje taip manė 84%, Jungtinėje Karalystėje - 68%, Latvijoje – 45%, Estijoje – 39% gyventojų.
Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 114.300 gyventojų 107 pasaulio šalyse. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korumpuotumą. Lietuvoje 2013 m. sausio 24 d. – vasario 15 d. buvo apklausti 1.007 gyventojai. Tyrimą atliko bendrovė “RAIT”.
