10.000 vadovų uždirba mažiau nei minimali alga

Mindaugas Sinkevičius, naujai ketverių metų kadencijai paskirtas „Sodros“ direktorius, atkreipia dėmesį, kad darbuotojų, kurie dirba ne visu etatu ir gauna mažesnę už minimalią algą, Lietuvoje yra apie 150.000. Šie asmenys negauna jokių kitų draudžiamųjų pajamų. O minimalią algą gauna beveik perpus mažiau asmenų – 90.000.

„Nenormalu, kai asmuo gauna 200 ar 300 Lt ir neturi kitų oficialių pajamų“, – teigia p. Sinkevičius. Paanalizavus atidžiau, matyti, kad daugiausia gaunančių mažiau už minimalią algą yra tarp vadovų, rinkodaros specialistų, buhalterių, padavėjų, kambarinių.

Pirmoje vietoje šiame pareigų ir profesijų sąraše yra įmonių vadovai.

„Galima būtų suprasti, jei asmuo dalį savo laiko skirtų vadovavimui įmonei, o kitą dalį – kitam darbui ir turėtų kitų pajamų, tačiau apie 10.000 vadovų gauna mažiau nei minimumą ir neturi kitų oficialių pajamų“, – pabrėžia p. Sinkevičius. Anot jo, „Sodra“ kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) planuoja daugiau dėmesio skirti bendrovėms, mokančioms darbuotojams mažesnį nei minimalų atlyginimą. „Sodros“ įmokų priskaičiavimo teisingumą kartu su kitais mokesčiais tikrina VMI, tačiau „Sodrai“ palikta teisė tikrinti įmonės pinigų srautus ir ieškoti neatitikimų tarp jų bei įmokų į „Sodros“ biudžetą. Ji gali tikrinti, kiek pinigų ateina į įmonės sąskaitas, įmonės kasą, kaip bendrovė atsiskaito su užsakovais, ką rodo įmonės finansinės ataskaitos.

„Pasitaiko, kad įmonė turi šimtą darbuotojų, tačiau „Sodrai“ įmokų už juos nemoka, nerodo ir pinigų. Tuomet kyla klausimas, kaip ji atsiskaito su darbuotojais“, – teigia p. Sinkevičius.

Estija bendroves, mokančias darbuotojams mažiau kaip minimalus atlyginimas, įpareigojo į valstybinę draudimo sistemą įmokas mokėti nuo minimalios algos. Anot p. Sinkevičiaus, estai tvirtina, kad tokia tvarka pasiteisino, – įmonėms, kurios mokėjo pinigus nelegaliai, nebeliko prasmės slėpti šių išmokų.

VŽ prieš dvejus metus rašė, kad asmenys, nuolat dirbantys ne visu etatu, rizikuoja gauti gerokai mažesnę pensiją, nes taip dirbant mažėja jų darbo stažas. Kitos „Sodros“ išmokos taip pat mažesnės – ligos pašalpa, motinystės ar tėvystės pašalpos.

Sprendimai – per savaitę

Nuo 2015 m. sprendimai dėl „Sodros“ įmokų atidėjimo bus priimami greičiau.

Dabar tokius sprendimus priima „Sodros“ valdyba pagal teritorinių skyrių teikimus. Procedūra trunka apie mėnesį, o ją perdavus teritoriniams „Sodros“ skyriams, sprendimai bus priimami per vieną savaitę. Atitinkamas įstatymo pataisas planuojama priimti gruodį, o įsigalioti nauja tvarka turėtų nuo 2015 m. sausio 1 d.

„Sodros“ įmokas reikia sumokėti iki kiekvieno mėnesio 15 d. Jeigu įmonė vėluoja, „Sodra“ sprendimus nurašyti skolą nuo bendrovės sąskaitos priima per penkias dienas, tačiau tai gali padaryti ir kitą dieną. Toks administravimo būdas veiksmingas – per devynis šių metų mėnesius iš sąskaitų „Sodra“ išieškojo 280 mln. Lt pradelstų mokėjimų, kai iš viso per devynis mėnesius išieškota 328 mln. Lt skolų. Likusius 50 mln. Lt „Sodra“ susirinko areštuodama turtą, per bankroto procedūras.

Iš viso per devynis šių metų mėnesius į Valstybinio socialinio draudimo fondą buvo sumokėta 7,3 mlrd. Lt – kitaip tariant, 7 mlrd. Lt įmokų buvo sumokėta laiku. Ilgalaikė įmonių skola „Sodrai“ per šiuos metus nuo 434 mln. Lt sumažėjo iki 425 mln. Lt. Didelę jos dalį – 236 mln. Lt – tebesudaro bankrutuojančių įmonių skola.

„Skolos mažėjimas rodo, kad verslo padėtis gerėja. Prieš sunkmetį 2008 m. skola buvo 80 mln. Lt, o prasidėjus finansinei krizei greitai labai išaugo“, – pokyčius komentuoja p. Sinkevičius. „Sodra“ nuo 50 iki 100 Lt pakėlė ribą, nuo kurios pradeda taikyti išieškojimo procedūras. Vadinasi, skola iki 100 Lt nesibaigs pinigų nuskaitymu nuo sąskaitų.

Daugiau informacijos

Nuo 2015 m. liepos 1 d. įmonės ir gyventojai iš „Sodros“ sulauks individualių priminimų dėl būtinybės atlikti vieną ar kitą teisinę procedūrą.

Pavyzdžiui, gyventojai ir įmonės bus informuojami, kai jiems reikės parašyti prašymą ar atlikti kitą veiksmą. Įmonės finansininkas prisijungęs prie „Sodros“ sistemos galės pasirinkti, kokią nori gauti visą informaciją, – jam taip pat bus siunčiami priminimai.

„Šiuo metu „Sodros“ trumpuoju numeriu 1883 įmonės gali gauti tik apibendrintą informaciją, o nuo 2015 m. vidurio atsiras galimybė identifikuoti bendrovę, todėl galima bus atsakyti į klausimus, susijusius su konkrečia bendrove“, – pasakoja p. Sinkevičius.

Viena deklaracija

Valstybinė socialinio fondo valdyba kitąmet planuoja tartis su VMI dėl bendros pajamų mokesčio deklaracijos, iš kurios kiekviena iš žinybų galėtų pasiimti sau reikalingus duomenis. Tokiu būdu įmonėms pakaktų užpildyti vieną dokumentą vietoj dviejų. Tiesa, „Sodros“ įmokos ir gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas nuo labai skirtingų dydžių (bazių), todėl skaičiavimo įmonėms tokia naujovė nesumažins.

Straipsnis gruodžio 16 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.