Prižiūrės, kad komandiruotpinigių nesumokėtų per mažai
Komandiruojant darbuotojus į užsienį ilgesniam laikui, apie tai reikės pranešti valstybinei įstaigai. Tokie reikalavimai įrašyti naujoje darbą komandiruotėse reglamentuojančioje ES direktyvoje. Tokiu būdu siekiama, kad darbuotojai gautų bent minimalų šalies, į kurią siunčiamas darbuotojas, darbo užmokestį ir kitų garantijų.
Europos Parlamentas patvirtino naują Europos Sąjungos direktyvą dėl komandiruočių. Jai kol kas nesuteiktas oficialus pavadinimas ir numeris, nes ji dar oficialiai nepaskelbta ES leidinyje. Kristina Erlickytė-Griciuvienė, KPMG Teisinių paslaugų darbo grupės vadovė, pabrėžia, kad direktyva leis geriau prižiūrėti darbdavius, kai jie siunčia darbuotojus į komandiruotes.
„Darbdaviai ne tik privalės teikti daugiau informacijos, tačiau gali sulaukti ir dažnesnių patikrinimų, nes valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija“, – teigia p. Erlickytė-Griciuvienė. Ir dabar darbdavys privalo užtikrinti minimalias garantijas siunčiamam darbuotojui pagal tos šalies, į kurią jis siunčiamas dirbti, teisės aktus. Darbuotojui turi būti mokama ne mažiau už tos šalies minimalų darbo užmokestį, garantuojama toje šalyje nustatyta atostogų trukmė, suteikiamos kitos toje šalyje taikomos garantijos.
„Jei, tarkim, darbininkas komandiruojamas į Švediją, darbdavys Lietuvoje privalo užtikrinti, kad darbuotojo minimalus darbo užmokestis nebus mažesnis nei minimalus užmokestis Švedijoje. Jei to nebus laikomasi, pagal naująją direktyvą galėtų atsakyti ir verslo partneris Švedijoje“, – apie naujovę pasakoja p. Erlickytė-Griciuvienė. Įsigaliojus teisės aktui, visos šios prievolės bus griežčiau kontroliuojamos. Tačiau direktyva nepalies trumpesnių kaip 30 d. komandiruočių.
Konkrečios prievolės darbdaviams paaiškės pakeitus atitinkamus teisės aktus Lietuvoje. Tikėtina, kad bus keičiamas Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, kuris šiuo metu įgyvendina Direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo. Taip pat gali prireikti keisti ir priimti naujų poįstatyminių teisės aktų, apibrėžiančių Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimus, pranešimų apie komandiruojamus darbuotojus teikimo tvarką. Direktyvos nuostatas šalys narės turės perkelti į savo teisę per dvejus metus. „Dažnai komandiruojamam darbuotojui mokamas darbo užmokestis ir suteikiamos garantijos atitinka siunčiančios, o ne priimančios valstybės, kur dirba komandiruotas darbuotojas, teisės aktų reikalavimus“, – teigia p. Erlickytė-Griciuvienė.
Pasitaiko, kad komandiruoti darbuotojai deklaruojami kaip savarankiškai dirbantys. Taip išvengiama dalies reikalavimų, taikomų pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Tokiems fiktyviems komandiravimo atvejams nustatyti skirta ir naujoji direktyva. Šiame dokumente išvardyti požymiai, pagal kuriuos reikia vertinti, ar komandiruotė yra fiktyvi. Požymiai apima įmonės administracijos, faktinės veiklos vykdymo vietą, darbuotojų faktinę darbo vietą, veiklos mastą atskirose šalyse ir pan.
Atsako ir subrangovai
Papildomi suvaržymai direktyvoje numatyti subrangovams, pas kuriuos dirba komandiruotas darbuotojas. Tokie subrangovai kartu su komandiruojančiu darbdaviu gali atsakyti, jeigu pažeistos darbuotojų teisės. Nuostata dėl subrangovo atsakomybės privalomai taikoma tik statybų sektoriui. Kitoms ūkio šakoms reikalavimus galės nustatyti pačios valstybės narės.
Anot KPMG Teisinių paslaugų darbo grupės vadovės, pareiga pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie komandiruotus į Lietuvą darbuotojus taikoma ir šiuo metu. Vadovaujantis Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo nuostatomis, darbdavys, siunčiantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, iš anksto turi informuoti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių.
„Be to, remiantis Direktyva, darbdaviai darbo vietoje turės laikyti darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atsiskaitymo lapelius ir kitus dokumentus, susijusius su komandiruoto darbuotoju darbu“, – apie naujoves pasakoja p. Erlickytė-Griciuvienė.
Bus svetainės
Priėmus direktyvą, darbuotojams taip pat bus lengviau prieinama informacija apie į užsienį dirbti siunčiamų darbuotojų teises. Valstybės narės turės sukurti interneto svetaines su informacija darbuotojams bei darbdaviams apie toje valstybėje taikomus bendrus reikalavimus darbo sutartims, socialines garantijas, reikalavimus darbų saugai ir sveikatai, taip pat skundų pateikimo galimybes. Šią informaciją reikės pateikti valstybine ir kitomis toje šalyje vartojamomis kalbomis. Naujoji direktyva nereglamentuoja socialinio draudimo klausimų.
