Kai darbuotojus pargina atgal į biurus

Bendrovės generalinė direktorė Marissa Mayer priėmė sprendimą, kad visi ne geriausius laikus išgyvenusios „Yahoo“ darbuotojai turi dirbti tik biuruose, ir sulaukė kritikos lavinos.

Tačiau vos po savaitės apie panašų sprendimą pranešė ir JAV mažmeninės prekybos elektronika bendrovė „Best Buy“. Beje, pasižvalgius po „Yahoo“ konkurenčių kiemą matyti, kad jos toli gražu nėra linkusios palikti darbuotojams itin daug laisvės patiems planuoti darbo laiką ir renkasi kitas motyvavimo priemones. Lietuvoje IT sektoriaus bendrovės renkasi įvairius sprendimus.

Metas pamiršti darbą iš namų. Jei kuriems darbuotojams tai nepriimtina, jie laisvi palikti bendrovę. Net jei retsykiais tenka derinti asmeninius ir darbo reikalus, tikimasi, kad pasirinkimą nusvers įsipareigojimai kolektyvui. Tokios nuostatos vardytos laiške darbuotojams, kai „Yahoo! Inc.“ vairą perėmė šešta per penkerius metus įmonės direktorė p. Mayer, tuomet dar vos apšilusi kojas naujoje darbovietėje. Spaudoje šis sprendimas krikštytas ir „istorine klaida“.

Tačiau toks žingsnis nėra naujas. Pavyzdžiui, „Bank of America“ prieš porą metų taip pat panaikino nuo 2005 m. galiojusią „Mano darbas“ (angl. „My Work“), t. y. darbo iš namų programą, kuria naudojosi apie 15.000 darbuotojų. Banko darbuotojams buvo palikta galimybė dirbti ne biuruose, tačiau kiekvienu atveju departamento vadovai individualiai sprendžia, ar tai būtina. Kitos Valstijų technologijų sektoriaus milžinės, pavyzdžiui, „Twitter“, „Google“ ar „Facebook“, taip pat skatina darbuotojus dirbti biuruose ir stengiasi, kad namie triūstų kuo mažiau specialistų.

Sutelkia

Pasak dr. Virginijaus Lepeškos, UAB Organizacijų vystymo centro steigėjo, valdybos pirmininko, laisvė derinti darbo laiką ir asmeninius poreikius yra viena didžiausių nepiniginių motyvavimo priemonių. Ypač jaunosios kartos darbuotojams, kurie prireikus mielai dirba neskaičiuodami valandų, kad tik darbas būtų padarytas, bet sumažėjus krūviui jaustųsi gerokai nusivylę, jei vadovas juos verstų „atsėdėti“ biure nuo 8 iki 17 valandos.

Tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms sutelkti darbuotojus biuruose gali būti geriausia išeitis. „Yahoo“ atveju suskaičiuoti motyvus, pagrindžiančius p. Mayer sprendimą, neužtektų vienos rankos pirštų. Pirmiausia, 2012 m. vasarą „Yahoo“ generaline tapusi p. Mayer, skaičiuojant nuo 2007 m., buvo šešta bendrovės vadovė. Atėjusi vadovauti „Yahoo“ ji rado apie 14.000 bendrovės darbuotojų, kurių dauguma, tikėtina, buvo gerokai išvargę dėl nuolatinės vadovų kaitos, aiškios bendrovės strategijos stygiaus ir prastėjančių veiklos rezultatų.

2013 m. vasario pabaigoje bendrovėje dirbusio ir tapatybės nepanorusio atskleisti „Business Insider“ šaltinio teigimu, iš namų dirbo ne tik klientų aptarnavimo specialistai. Tokių darbuotojų būta visuose „Yahoo“ padaliniuose: produktų plėtros, rinkodaros, programavimo ir t. t. Kai kurie iš jų esą nebuvo įmonės biuruose nuo tada, kai įsidarbino. Nenuostabu, kad dalies jų darbą vargiai pavadintum efektyviu.

Apskritai technologijų bendrovių verslas pagrįstas nuolatiniu bendradarbiavimu, darbuotojai turi susitelkti į bendrus projektus, dirbti komandose ir dalytis idėjomis. Ponia Mayer mielai naudoja Silicio slėnyje įprastas motyvavimo priemones, pavyzdžiui, užtikrina nemokamą maitinimą ar duoda išmaniuosius telefonus, tačiau darbas iš namų buvo „Yahoo“, o ne šio sektoriaus ypatybė.

Anot to paties šaltinio, žengusi šį žingsnį p. Mayer atsakingai ėmėsi spręsti problemas, atsiradusias dėl išpūstos „Yahoo“ struktūros. Per pastaruosius 15 metų įmonė esą tapusi didelė ir tingi, tad p. Mayer žengė sunkų žingsnį, kurį jos pirmtakai puikiai suvokė kaip būtiną, tačiau neturėjo drąsos įgyvendinti.

Kai buvo paskirta, p. Mayer nurodė, kad siekiant efektyvumo bendrovėje reikėtų panaikinti bent kelis tūkstančių darbo vietų. Tikėtina, kad dalis iš namų mielai dirbusių įmonės specialistų neapsidžiaugė naująja tvarka ir paliko bendrovę patys.

Kainuoja

Teigiama, kad darbas iš namų turi daug pranašumų: darbuotojui nereikia gaišti laiko pakeliui į darbą ir iš jo, lengviau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, o naudojantis technologijomis esą lengvai galima dalyvauti susirinkimuose, net jei asmuo yra ne biure. Dar vienas motyvas, šį kartą jau žvelgiant iš bendrovės pozicijų, yra sąnaudų mažinimas. Įrenkite biurą be nuolatinių darbo vietų, kurių yra mažiau nei darbuotojų, šiuos paskatinkite dirbti iš namų, tik retsykiais užsukant į biurą ir pamatysite, kaip finansinėje ataskaitoje traukiasi administracinių sąnaudų eilutė.

Pavyzdžiui, „Sun Microsystems“, kurią 2010 m. įsigijo „Oracle“, suskaičiavo, kad įdiegus darbo iš namų programą, kuri sėkmingai veikė 8 metus ir kuria naudojosi apie 19.000 bendrovės darbuotojų visame pasaulyje, per metus sutaupydavo apie 64 mln. USD biuro nuomai skirtų pinigų, už elektros energiją per metus mokėta apie 2,5 mln. USD mažiau. Kiekvienas darbuotojas per metus vidutiniškai sutaupydavo 2.335 USD degalams, kuriuos būtų išleidęs, jei važinėtų į darbą.

Ponios Mayer sprendimas administracinių sąnaudų eilutėje atsispindėjo taip pat. 2013 m. „Yahoo“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodoma, kad bendrosios ir administracinės sąnaudos, palyginti su 2012 m., išaugo 5%, arba 29 mln. USD. 20 mln. USD 2013 m. išaugo sąnaudos biurų nuomai ir įrangai. Iš viso bendrosios ir administracinės „Yahoo“ sąnaudos 2012 m. sudarė 540 mln. USD, o 2013 m. — 569,5 mln. USD.

Bendrovės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2012 m. sudarė 1,46 mlrd. USD, 2013 m. — 1,2 mlrd. USD.

Ir kiti

Kai „Yahoo“ paskelbė apie su darbo tvarka susijusius pokyčius, maždaug po savaitės panašų žingsnį žengė ir JAV elektroninės prekybos mažmenininkė „Best Buy“. Ji paskelbė atšaukianti programą „Darbo aplinka rezultatams siekti“ (angl. „Results Only Work Environment“), kuri bendrovėje galiojo nuo 2005 metų. Pagal šią programą darbuotojų pasiekimai vertinti tik pagal rezultatus, nepaisant, kiek laiko jie dirbo ir kiek valandų praleido biuruose. Darbuotojai buvo laisvi dirbti tiek, kiek nori ir kada nori, jei tik spėdavo atlikti užduotis. Tiesa, ši programa negaliojo parduotuvių darbuotojams, kurie ir sudaro didžiąją dalį iš 168.000 „Best Buy“ pasaulyje išsibarsčiusių darbuotojų.

„Kai verslo struktūra keičiama, svarbu ne tik kad darbas būtų padarytas, bet ir kaip dirbama“, — 2013 m. pavasarį pokytį komentavo Mattas Furmanas, bendrovės atstovas spaudai. Anot jo, jei darbuotojai sutelkiami biuruose, skatinamas jų bendradarbiavimas, o tai teigiamai veikia verslą.

Tokių sprendimų kritikai pabrėžia, kad aukščiausio lygio vadovai turi daugiausia įtakos bendrovės kultūrai. Tad esą vargu ar kas blogiau veikia įmonės atmosferą, kaip vadovai, kurie tiki ir skleidžia žinią, kad darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palanki bendrovės kultūra tėra darbuotojus paikinanti kvailystė.

Sutelkti verta, jei keliamos didesnės užduotys

Dr. Virginijus Lepeška, UAB Organizacijų vystymo centro steigėjas, valdybos pirmininkas:

„Dabartinei jaunajai kartai labai svarbu lankstumas, laisvės pojūtis. Jie ryškiai neatskiria darbo ir asmeninio gyvenimo. Aiškią darbo ir asmeninio gyvenimo takoskyrą brėžia vyresnioji darbuotojų karta. Jaunesni darbuotojai prireikus susitelkia į užduotis ir dirba neskaičiuodami valandų: svarbu, kad darbas būtų padarytas. Tačiau jei darbų apmažėja, būtinybė praleisti visą dieną biure vien dėl to, kad taip reikia, juos gerokai nuviltų.

Kita vertus, prireikus būtina sutelkti darbuotojus bendram tikslui.

Kartais vadovai mano, kad darbuotojams reikia sakyti tik gerus dalykus. Tad nutinka, kad padėtis įmonėje nušviečiama pernelyg pozityviai. Iš tiesų vadovai turi atvirai kalbėti ir apie negatyvius dalykus, pavyzdžiui, jei verslas išgyvena sunkesnius laikus. Jeigu įmonės padėtis prastėja, darbuotojai turi tai žinoti ir suvienyti jėgas.

Vadovas yra tarsi kapitonas, kuris sušaukia visą įgulą krizei suvaldyti. Taip sutelkiami resursai, iškeliamas bendras tikslas ir darbuotojai motyvuojami jo siekti. Šiuo atveju labai svarbu tinkamai paskirstyti užduotis, išnaudoti darbuotojų galimybes. Taigi darbuotojų santalka bendram darbui turi būti pragmatiška ir konstruktyvi.“

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Kristiāns Vēbers, „Vendon“ generalinis direktorius.

Rygos „Preses Nama Kvartāls“ verslo centras pildosi naujais nuomininkais

Daiktų interneto (IoT) ir mokėjimų technologijų bendrovė „Vendon“ savo būsimam biurui pasirinko sparčiai augantį Rygos verslo centrą „Preses Nama Kvartāls“ . Į naujas patalpas bendrovė persikels 2026 m. antroje pusėje, kai bus užbaigtos pastato statybos.

Kaip nori darbuotojai

Tomas Vitkus, UAB „Tieto Lietuva“ generalinis direktorius:

„Kelintą valandą darbuotojai ateina ir išeina, nekontroliuojame. Svarbu, kad darbas būtų padarytas. Nemažai darbuotojų dirba pas klientą. Esame arti klientų ir tiesiogine žodžio prasme – kai kuriuose projektuose visa „Tieto“ komanda dirba kartu su klientų darbuotojais jų biure. Taip pat įmonėje vis atsinaujina diskusija, ar leisti darbuotojams dirbti iš namų. Leistume, tačiau darbuotojai patys pakalbėję prieina prie išvados, kad daug efektyviau dirbti biure kartu su tame pačiame projekte dirbančiais kolegomis, nes vis dėlto tai komandinis darbas. Žinoma, jei serga vaikai ar yra kitų priežasčių, darbuotojai lieka namuose ir kiek gali, tiek dirba.“

Marija Vaičaitienė, UAB „Diginet LT“ rinkodaros vadovė:

„Darbuotojams suteiktas laisvas darbo grafikas, tačiau drauge skaičiuojamas darbo laikas. Jei vienas darbuotojas produktyvesnis ryte, o kitas – vakare, jie gali taip ir planuotis savo dieną. Jei kam nors reikia nuvežti vaikus į būrelį ar susitvarkyti kitus reikalus, dėl to nebekyla sunkumų. Galiausiai – tai labai aktualu Vilniuje – laisviau planuodami darbo laiką galime išvengti spūsčių. Kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti, darbuotojai patys sukūrė sistemą, kurioje kiekvienas mato, kiek laiko dirbo, kiek valandų dar liko dirbti per tam tikrą laikotarpį.“