Dėl „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų gresia teisinė pirtis
Kaip VŽ jau rašė, ESTT generalinis advokatas vasarį pateikė išvadą dėl „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų.
Savo išvadose Pedro Cruzas Villalonas siūlo ESTT išaiškinti, kad valstybės narės gali netaikyti garantijos kredito įstaigos indėlininkams, turintiems šios įstaigos išleistų indėlių sertifikatų, jeigu tai yra perleidžiamos finansinės priemonės. Generalinis advokatas aiškina, kad indėlių sertifikatai yra indėlio atmaina, pasižyminti būtent perleidžiamumu.
„Nustatyti, ar ginčijami sertifikatai atitinka šią sąlygą, turi nacionalinis teismas“, – rašo generalinis advokatas.
Nors tai tėra generalinio advokato išvada, teisės ekspertai primena, kad dažniausiai ESTT, priimdamas sprendimą, vadovaujasi generalinių advokatų išvadomis.
„Procesas po ESTT bet kokiu atveju grįš į nacionalinius teismus, nes galutinį žodį byloje turės tarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija, kuri ir kreipėsi į ESTT su prašymu pateikti atsakymus dėl ES teisės, šie padės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimti galutinį sprendimą byloje“, – sako Ignas Dargužas, „Sorainen“ advokatas, vyresnysis teisininkas.
Painiava dėl sertifikatų
ESTT generalinis advokatas kartu nusikratė ir galvos skausmo, kaip Lietuvos teismai turės spręsti kompensavimo už indėlių sertifikatus klausimą ir kaip jie turėtų būti traktuojami. Painiavą šiuo klausimu kelia tai, kaip Lietuva sugalvojo įgyvendinti investuotojų ir indėlininkų interesus ginančias europines direktyvas. Generalinis advokatas yra įsitikinęs, kad indėlių sertifikatai neturėtų būti garantuojami valstybės.
„Savo išvadoje generalinis advokatas nurodo, kad ES teisės aiškinimo problemų byloje kilo dėl Lietuvos įstatymų leidėjo sprendimo į vieną teisės aktą (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą) perkelti dvi direktyvas, numatančias atskiras garantijas indėlininkams ir investuotojams. Būtent dėl to, kad Lietuvos teisėje sujungtos abi direktyvos, generalinio advokato nuomone, neįmanoma nustatyti, ar indėlių sertifikatai nesaugomi kaip indėliai, ar kaip investicijos, kitaip tariant, kuria šių direktyvų leidžiamų išimties galimybių pasinaudojo Lietuvos įstatymų leidėjas“, – sako p. Dargužas.
Tačiau sertifikatų ir obligacijų turėtojų viltis atgauti investicijas mažina tai, kad kompensacijos mokamos už prarastas investicijas, o bankrutavus „Snorui“, pabrėžia p. Dargužas, investicijos nebuvo prarastos.
Vilčių yra
Šioje painiavoje Dominykas Vanhara, Investuotojų asociacijos valdybos narys ir „Vanhara Law Firm“ advokatas, mato vilčių nesėkmingai įsigijusiems indėlių sertifikatų ir obligacijų. Pasak advokato, teismai iki šiol dar nėra nagrinėję indėlių sertifikatų perleidžiamumo ar neperleidžiamumo klausimo, tad tai suteikia palankių perspektyvų ginant indėlių sertifikatų savininkų interesus.
„Įrodyti, kad indėlių sertifikatai nebuvo perleidžiamos finansinės priemonės ir kad jais prekyba antrinėje rinkoje nevyko, tikrai įmanoma. Dar aktualiau tai, kad, remiantis šiuo teisių gynimo būdu, įmanoma apginti ir tų „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojų interesus, kuriems pagal ligšiolinę teismų praktiką dėl tokių asmenų kvalifikacijos, išsilavinimo ar patyrimo priteisti indėlio draudimo išmoką už turėtus indėlių sertifikatus buvo gana sudėtinga“, – aiškina „Vanhara Law Firm“ advokatas.
Pasak advokato, sertifikatų ir obligacijų turėtojų galimybes didina ir tai, kad, kaip konstatavo ESTT generalinis advokatas, Lietuva netinkamai perkėlė ES investuotojo direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Kaip teigia p. Vanhara, ES direktyva gali būti tiesiogiai pritaikyta ieškant teisybės nacionaliniuose teismuose.
„Remiantis generalinio advokato išvada, bankrutavusio banko „Snoras“ obligacijų turėtojai įgyja teisę tiesiogiai remtis Investuotojų direktyvos nuostatomis ir tokiu būdu teismuose įrodinėti, kad jiems priklauso įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Dėl obligacijų vilčių mažai
Vytautas Šenavičius, advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas, partneris, prognozuoja, kad bent jau obligacijų savininkai gali sulaukti nepalankaus sprendimo.
„Generalinis advokatas išsamiai nepasisakė obligacijų klausimu. Tačiau išvadoje laikomasi pozicijos, kad Investuotojų direktyvoje numatyta kompensacija mokama tuo atveju, jeigu investicijų įmonė nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų. Taigi investuotojų draudimu neturėtų būti draudžiami investuotojų nuostoliai dėl nenusisekusios investicijos“, – aiškina p. Šenevičius.
Pasak jo, „Snoro“ obligacijos niekur nedingo, o paprasčiausiai nebuvo išpirktos dėl nemokumo, todėl obligacijų savininkams nepriklauso draudimo išmoka.
„ESTT laikantis tokios išvados, Lietuvos teismai neturėtų diskrecijos (teisės vertinti savo nuožiūra – VŽ) vertinti, kad dėl emitento nemokumo gali būti mokama draudimo išmoka“, – sako advokatas.
Šūsnys bylų
ESTT sprendimo laukiama pavasarį. Kai galutinį žodį tars Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, advokatai prognozuoja intensyvų bylinėjimosi laikotarpį.
„Tikėtina, jog priėmus sprendimą pagal generalinio advokato išvadą Lietuvoje atsiras nemažai norinčių įrodyti, kad indėlių sertifikatas nebuvo perleidžiamas“, – mano p. Šenavičius.
Ponas Dargužas primena, kad visos investuotojų, banko „Snoras“ ir „Indėlių ir investicijų draudimo“ bylos yra sustabdytos, iki sprendimą paskelbs Aukščiausiasis Teismas. Pasak advokato, tokių bylų yra bent keli šimtai.
„Nesvarbu, kaip baigsis investuotojų ir banko ginčai, galima konstatuoti, kad visos Lietuvos teismų sistemos laukia milžiniškas sustabdytų bylų kiekis, kurias atnaujinus teisėjų darbo krūvis bus didžiulis“, – sako p. Dargužas.
2011 m. gruodžio 7 d. bankui buvo iškelta bankroto byla. Po to indėlių sertifikatų ir obligacijų pirkėjai užtvindė teismus ieškiniais, kuriais reikalauja pripažinti obligacijų ir indėlių sertifikatų pirkimo ir pardavimo sutartis negaliojančiomis.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais bankininkystė patyrė didesnį šuolį nei per kelis ankstesnius dešimtmečius. Bankų klientai tikisi realaus laiko sprendimų, aiškaus dizaino ir paslaugų, veikiančių be papildomų pastangų. „Citadele“ banko vadovės Rūtos Ežerskienės teigimu, šiuolaikinė bankininkystė orientuojasi į kliento patirtį , o ne vien procesus. Pasak jos, lūkesčius šiandien diktuoja klientai, o tempą – technologijos, ir būtent jų sankirtoje formuojasi naujas konkurencinis pranašumas.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL) stiprina pozicijas šalies sveikatos priežiūros sektoriuje. Po koronaviruso (COVID-19) pandemijos, kai beveik visos paslaugos ligoninėje buvo sustabdytos, ji ne tik sėkmingai sugrįžo į sveikatos priežiūros sektorių ir pilnai atstatė buvusių paslaugų teikimą, sulaukia dar daugiau pacientų nei iki pandemijos, bet ir pradėjo teikti naujas paslaugas, kurių spektrą vis plečia. Per daugiau nei dvejus metus pavyko pasiekti reikšmingą proveržį – teikiamų paslaugų rodiklis pakilo nuo 68 iki 98 procentų. Taip pat gydymo įstaiga yra modernizuojama, įsigyjama pažangiausia įranga, o ligoninės medikai pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse išbando inovatyvius gydymo būdus ir pradeda juos taikyti gydant pacientus.
Norite būti ramūs dėl savo verslo veiklos tęstinumo – užtikrinkite, kad tinkamai veiktų IT ir ryšio infrastruktūra. Bėda ta, kad dėl objektyvių priežasčių dažnoje organizacijoje IT tinklo priežiūra prisimenama tik nutikus rimtam incidentui. Suprantantys, kokias pasekmes gali sukelti priverstinis verslo sustojimas, vis dažniau renkasi modernią priežiūrą: tinklo operacijų centrą, vadinamą NOC (angl. Network Operations Center).
Kas penktas II pakopos pensiją kaupiantis gyventojas svarsto po pensijų reformos pasirinkti III pakopos pensijų fondus, rodo „Artea“ grupės klientų apklausos. Ekspertai palankiai vertina pasirinkimą toliau kaupti pensijų fonduose ir priduria, kad ilgalaikiam taupymui naudingi abu instrumentai, kurie papildo vienas kitą.
Ieškovai teigia, kad sudarydami sutartis jie suklydo arba buvo apgauti, nes nesuprato sudaromų sandorių esmės ar rizikingumo, nesitikėjo, kad bankas gali bankrutuoti, laikė „Snoro“ obligacijas ir indėlių sertifikatus banko indėliu.
Ieškinius reiškiantys asmenys siekia, kad teismo sprendimas garantuotų ieškovams teisę gauti indėlių draudimo išmoką (iki 100.000 Eur) už pinigus, kurie buvo sumokėti už banko obligacijas arba indėlių sertifikatus.
Bendra banko „Snoras“ iš investuotojų neišpirktų skolos vertybinių popierių vertė apytiksliai lygi 175 mln. Eur.
Straipsnis kovo 2 d. publikuotas „VŽ Premium“.
