Gamtinių dujų niekam nebereikia net pusvelčiui

Energetikos sektoriuje stiprėja nerimo ženklai: nors gamtinių dujų vartojimas per ketverius pastaruosius metus krito beveik milijardu kubinių metrų (2011 m. – 3,4 mlrd., 2014 – 2,6 mlrd.), tai dar ne pabaiga. Analitiniuose dokumentuose, kurie šiuo metu teikiami šalies valdžios institucijoms, energetikos bendrovių ekspertai prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje dujų vartojimas mažės dar beveik puse milijardo kub. m – iki 2,15 mlrd., o 2016 m. – iki 1,7 mlrd. Su sąlyga, kad daugiau nei 1 mlrd. kub. m bendro importuojamų gamtinių dujų kiekio per metus perdirbs didžiausia gamtinių dujų vartotoja – AB „Achema“.

Spėliojama, kad 2017–2019 m. dujų poreikis stabilizuosis ir nebekris žemiau nei 1,4 mlrd. kub. m, tačiau augančios paklausos be investicijų į dujas vartojančią pramonę taip pat nesitikima. Tokių pigių dujų rinkoje kaip šiemet, kai naftos kainos kritusios, o licencijuoti tiekėjai parduoda jų likučius taikydami dideles nuolaidas, po metų ar dvejų nebebus.

Todėl valdžios institucijos bus priverstos peržiūrėti strategines energetikos plėtros kryptis, o gamtinių dujų prekyba, perdavimu, perdirbimu besiverčiančios įmonės ir jas buityje naudojantys namų ūkiai susidurs su didele problema – didėjančiomis infrastruktūros sąnaudomis. O per suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalą norvegiškas dujas pagal penkerių metų sutartį vežanti bendrovė „Litgas“ bus priversta sukti galvą, kur dėti jų perteklių.

Importo per daug

Kaip reikalauja SkGD įstatymas, „Litgas“ pernai vasarą pasirašė sutartį su „Statoil“ kasmet importuoti 540 mln. kub. m dujų, kad užtikrintų dujų tiekimo alternatyvą ir minimalius terminalą nuomojančios AB „Klaipėdos nafta“ operacinius rodiklius. Tačiau neoficialiai kalbama, kad įmonė jau šiemet patirs sunkumų parduodama apie 150–200 mln. kub. m dujų. Kitąmet nepageidaujamos SkGD pasiūlos rodiklis gali siekti 300 mln. kub. m.

Nors „Statoil“ dujos privalomai parduodamos valstybės reguliuojama elektros ir šilumos energijos gamyba užsiimančioms bendrovėms, klientai jų kratosi. Dujų poreikis valstybės reguliuojamai energijos gamybai, kaip prognozuojama, mažės dar didesne proporcija. Pernai dujų paklausa šiai veiklai siekė 770 mln. kub. m, šiemet – 640 mln. kub. m, o 2016 m. smuks perpus – iki 320 mln. kub. m. Tai sudarys tik tris penktadalius dujų kiekio, kurį „Litgas“ yra įsipareigojusi kasmet importuoti iki 2019 m.

„Šiuo metu visus pristatomus SkGD krovinius „Litgas“ privalo dujinti ir tada ieškoti jiems rinkos arba saugoti saugyklose iki kito šildymo sezono – tai gerokai apriboja SkGD realizavimą ir galimybes reaguoti į energijos gamintojų poreikius, – nurodo Dominykas Tučkus, „Litgas“ generalinis direktorius. – Todėl siekiame, kad būtų įteisinta papildoma priemonė, – galimybė Lietuvai skirtus SkGD krovinius nukreipti kitiems potencialiems SkGD pirkėjams iš užsienio, jei tai būtų ekonomiškai naudingiausias sprendimas.

Tokiu atveju, jeigu Lietuvoje nebūtų gamtinių dujų poreikio, turėtume galimybę SkGD gabenančius laivus nukreipti į kitus terminalus.“ Tačiau tam reikia keisti įstatymus.

Ponas Tučkus sako, kad pagal sutartį su „Statoil“ įmonė privalo įvykdyti visus pirkimo ir pardavimo įsipareigojimus: dėl kiekio, kainos, mokėjimų ir kitus. Tačiau galimybė krovinius nukreipti kitur sutartyje yra numatyta.

VŽ šaltiniai nurodo, kad energetikos įmonių ir valdžios institucijų atstovai svarsto galimybę per terminalą įvežamų dujų perteklių sudeginti Elektrėnų jėgainės kombinuoto ciklo (9-ame) bloke. Tačiau diskusijose šis variantas esą atrodo vis labiau nepriimtinas dėl tokiu atveju neišvengiamos būtinybės nuo 1,1 iki 1,7 teravatvalandės didinti VIAP (viešuosius interesus atitinkančių poreikių) reikmėms reikalingą elektros kvotą. Kartu ir dėl didesnių kainų vartotojams.

Kita vertus, VIAP elektros gamybos kvotos didinimas sumažintų tikėtiną naudą, kurią vartotojai gautų pradėjus veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros jungtims su Švedija ir Lenkija. Tikimasi, kad pirmąja Lietuvą jau 2015-ųjų pabaigoje turėtų pasiekti vidutiniškai 20–30% pigesnė elektra iš Skandinavijos.

Nepatinka visiems

Lietuvoje pamažu tvirtinasi tų ekspertų pranašystės, kurie teigia, kad atskirų energijos gamybos, infrastruktūros objektų statyba paremtos strategijos įgyvendinimas duos ne tik naudos, bet ir provokuos vis naujas grimasas.

Didžiausios gamtinių dujų gamintojos, bendrovės „Achema“, teisinės pretenzijos dėl esą nepakeliamo ir neteisingai užkrauto Klaipėdoje pastatyto SkGD terminalo išlaikymo mokesčio pasiekė Konstitucinį Teismą. „Achemos“ atstovai tvirtina, kad įmonei prisiimti maždaug pusę SkGD terminalo išlaikymo naštos neteisinga. Šiuo metu bendrovė dujų sistemos perdavimo operatorei „Amber Grid“ skolinga beveik 16 mln. Eur.

Proporcingai dujų vartotojams padalyti SkGD terminalo išlaikymo sąnaudas nutarė Algirdo Butkevičiaus vyriausybė, kuri atšaukė ankstesnio – Andriaus Kubiliaus – ministrų kabineto patvirtintą modelį. Jis buvo paremtas dujų vartotojų prievole per terminalą įsigyti bent 25% suvartojamų dujų. Pono Kubiliaus vyriausybės patvirtintas terminalo finansavimo modelis buvo atšauktas po dujas vartojančios pramonės skundų Europos Komisijai.

Privalomas SkGD pirkimas, kuris įpareigoja reguliuojamus šilumos gamintojus pirkti norvegiškas dujas, kelia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos nariams erzelį. Jie kone kas savaitę pabrėžia, esą dėl brangių SkGD negali mažinti kainų vartotojams.

„Kauno termofikacijos elektrinė, kaip reguliuojama gamintoja, privalo pirkti konkretų kiekį dujų iš SkGD terminalo, – VŽ sako Evaldas Paulavičius, UAB Kauno termofikacijos elektrinės generalinis direktorius. – Tačiau pagaminti elektros energijos Kauno termofikacijos elektrinė negali negamindama šilumos energijos. Todėl iš SkGD gaminama ir elektra, ir šiluma, o ją parduoti Kauno miestui elektrinė gali tik laimėjusi šilumos tiekimo aukcioną, kuriame vienintelis kriterijus – mažiausia šilumos kaina.“

Pasak p. Paulavičiaus, SkGD yra 30% brangesnės, negu rinkoje siūlomos dujos iš kitų šaltinių. Jų kaina taip pat dvigubai didesnė už biokuro. Dalyvaudama šilumos tiekimo aukcionuose Kauno mieste elektrinė priversta siūlyti daug didesnę kuro kainą. „Nelaimėjusi konkurso, Kauno termofikacijos elektrinė neturi galimybės gaminti šilumos ir elektros energijos – patenkama į užburtą ratą“, – aiškina p. Paulavičius.

Ministras ramina

„Ministerija panašių skundų neoficialiai yra gavusi ir juos nagrinėja, tačiau dar anksti sakyti, kiek iš jų pasitvirtins ir kokia jų reali įtaka, – VŽ sako energetikos ministras Rokas Masiulis. – Taip pat pastebime, kad yra ir nenoro vykdyti teisėtą pareigą, – mokėti įstatymais numatytus tarifus, naudojantis SkGD terminalo veiklos pradžia ir dar nenusistovėjus šiai veiklai. Manome, kad kai verslas apsipras su SkGD terminalo veikimu, dauguma problemų išsispręs.“

VŽ anksčiau skelbė kelių energetikos sektoriaus aplinką stebinčių ekspertų įžvalgas, kuriomis buvo įspėjama, kad nesustabdomas dujų rinkos mažėjimas po to, kai į dujų vamzdynus, terminalą, kompresorių stotis buvo investuotos milžiniškos lėšos, jau turėtų kelti rūpestį Vyriausybei.

„Nukreipti milžiniškas investicijas į dujų infrastruktūrą ir mažinti jų vartojimą skatinant vartoti kitų rūšių kurą atrodo labai nesuderinta ir nenuosekli strategija. Mažėjant vartojimui, visos infrastruktūros išlaikymo sąnaudos kris vis mažesniam vartotojų skaičiui. Lietuva nusipirko naują automobilį, bet nori jį pastatyti į garažą ir nusipirkti metinį troleibuso bilietą“, – VŽ sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Ponas Masiulis taip pat teigia nemanąs, kad šiuo metu „Litgas“ galimybės įvykdyti dujų tiekimo sutartį su „Statoil“ yra tokios sudėtingos, kaip tvirtina VŽ. „Sieksime, kad „Litgas“ plėstų savo klientų būrį, didintų pardavimus užsienyje, – terminalas veikia dar tik kelis mėnesius, todėl nerimą kelti dar ankstoka“, – tvirtina p. Masiulis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ kovo 20 d.